V. DALYVAVIMAS ŠV. MIŠIOSE
Privalu dalyvauti šv. Mišiose
1. Atėję į protą tikintieji privalo dalyvauti šv. Mišiose.
To reikalauja pagarba šv. Mišių Aukai. Tai skatina daryti šios Aukos vaisiai, apie kuriuos jau kalbėta plačiau. Tai daryti įsako Bažnyčia. Ji reikalauja, kad visi tikintieji, sulaukę bent septynerių metų amžiaus, dalyvautų Mišiose sekmadieniais ir privalomais šventadieniais. Tokie šventadieniai yra: pirmoji Kalėdų diena, Naujieji Metai, Trys Karaliai, Kristaus Įžengimas į dangų, Dievo Kūno arba Devintinių šventė, Švč. M. Marijos Nekaltasis Prasidėjimas, Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų šventė arba Žolinė, kai kuriose vietose ? Šv. Juozapo diena, Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus diena, Visų Šventųjų šventė.[73]
Nedalyvauti šv. Mišiose yra didelė nuodėmė
2. Jei tikintieji sekmadieniais ir privalomais šventadieniais nedalyvauja šv. Mišiose, sunkiai nusideda, nes sulaužo aiškų ir svarbų Bažnyčios įsakymą.
Tik rimtos ir svarbios priežastys atleidžia nuo šios pareigos. Tokios priežastys yra, pavyzdžiui, pareiga slaugyti ligonį, prižiūrėti namus, saugoti vaikus, atlikti svarbią ir neatidėliotiną kelionę, blogas oras, liga, tolimas kelias ir pan.
Bažnyčios pageidavimas
3. Bažnyčia labai pageidauja, kad tikintieji dalyvautų Mišiose ne vien sekmadieniais ir šventadieniais, bet ir šiokiadieniais.
Be galo gražus paprotys yra pradėti kiekvieną dieną išklausant Mišias. Tuo parodoma pagarba šv. Mišių Aukai ir jos vaisiams. Dar gražiau, jei tikintieji, dalyvaudami Mišiose, priima ir šv. Komuniją, jei ne sakramentiškai, tai bent dvasiškai.[74]
Kaip dalyvauti šv. Mišiose
4. Kad šv. Mišiose būtų tinkamai sudalyvauta, reikia:
a) būti toje vietoje, kur jos laikomos;
Vadinasi, reikia būti bažnyčioje, koplyčioje, aikštėje, šventoriuje, matyti Mišių eigą ar bent iš ženklų suvokti, kas vyksta prie altoriaus, pavyzdžiui, būnant vasarą šventoriuje, girdėti varpelį, giesmes, matyti Mišių klausančius žmones.
Bažnyčios įsakymas neįvykdomas, kai Mišios klausomos per radiją.
b) dalyvauti visose Mišiose;
Vadinasi, privaloma dalyvauti jose nuo pradžios iki pabaigos. Kas apleidžia esminę Mišių dalį, t. y. nedalyvauja jose bent nuo konsekracijos iki komunijos,[75] tas neįvykdo Bažnyčios įsakymo. Kas apleidžia tik neesminę dalį, būtent dalyvauja nuo Credo ar net nuo prefacijos, o po komunijos vėl išeina ir daro taip iš apsileidimo ar nerūpestingumo, tas nusideda, bet Bažnyčios įsakymą įvykdo. Nusideda, nes yra įsakyta dalyvauti visose Mišiose, o ne vien jų dalyje. Įsakymą įvykdo, nes dalyvauja esminėse Mišių dalyse.
c) įsakymui įvykdyti pakanka sudalyvauti bet kokiose Mišiose: giedotinėse, skaitytinėse, iškilmingose, laikomose Vakarų ar Rytų Bažnyčios apeigomis, savo parapijos ar kurioje kitoje bažnyčioje;
d) vengti vien pasyviai stebėti Mišias;
Maža yra naudos iš dalyvavimo, kai per Mišias elgiamasi kaip kokioje kino ar teatro salėje, nesekama jų apeigų, šaltai klausomasi jų giesmių, nesusikaupiama ir galvojama apie pašalinius dalykus. Toks dalyvavimas Mišiose tėra vien laiko praleidimas ir formalumo atlikimas. Taip dalyvaujantieji Mišiose Bažnyčios įsakymą gal ir įvykdo, bet naudos turi maža.
e) stengtis įsijungti į Mišias visa savo siela, sekti jų eigą, suprasti jų gražias ir prasmingas apeigas.
Gyvas tikėjimas turi lydėti tikinčiuosius, einančius į bažnyčią dalyvauti Mišiose. Altoriuje jie privalo įžiūrėti Golgotos kalną su pastatytu ant jo kryžiumi. Maža to, jie turi pratintis tikėjimo akimis įžiūrėti nekruvinu būdu besiaukojantį ant altoriaus patį Jėzų. Jie turi persiimti tokiais jausmais, kokių buvo kupini ant Golgotos kalno Švč. M. Marija, apaštalas Jonas, Marija Magdalena, kitos maldingos moterys bei nuoširdūs Kristaus sekėjai. Tiek Kryžaus auka ant Golgotos, tiek šv. Mišios vyko ir vyksta už mus. Todėl kiekvieną kartą jos privalo būti mūsų širdžių, jausmų ir visos sielos auka.
[73] Codex iuris canonici (1917), c. 1247.
[74] Codex iuris canonici (1917), c. 863.
[75] Esama šiokio tokio nesutarimo tarp teologų, kurią Mišių dalį laikyti esmine sekmadienio pareigos išpildymui. Vieni teigia, kad katalikai privalo dalyvauti bent nuo evangelijos iki kunigo komunijos imtinai, kiti ? nuo ofertorijaus (atnašavimo) iki kunigo komunijos. Autorius čia pateikia švelniausią variantą, matyt, remdamasis tuo, kad Mišių esmė, t. y. auka, tęsiasi tik nuo konsekracijos iki kunigo komunijos imtinai. Red. p.
