III. APIE DARBININKŲ PAREIGAS

Tarnų santykiai su savo darbdaviu arba šeimininku yra gana artimi. Drauge su juo ir jo šeimos nariais jie sudaro tam tikrą atskirą vienetą – šeimyną ir gyvena bendrą gyvenimą. Kitaip yra su darbininkais. Jie tik atlieka darbdavio jiems pavestus darbus nesueidami į glaudesnius santykius su juo ir jo šeimos nariais, netapdami jo šeimynos nariais. Ir jie darbdaviui, ir darbdavys jiems turi tam tikrų pareigų. Jos iš dalies panašios į tarnų ir šeimininkų pareigas, iš dalies nuo jų skiriasi.

Darbininkų pareigos

1. Darbininkai privalo:

a) griežtai laikytis laisvai sudarytoje, teisingoje darbo sutartyje nustatytų sąlygų;

Jei kas, vargo spaudžiamas, sutiko dirbti už mažesnį atlyginimą negu reikalauja teisingumas, tas nėra įpareigotas laikytis sutarties, nes nėra jos laisvai sudaręs. Kas savo noru arba verčiamas sutiko dirbti sekmadieniais ir šventadieniais, tas neprivalo tomis dienomis dirbti, nes sutartis nebuvo teisinga, nebent darbdavys turėtų svarbią priežastį ir tomis dienomis reikalauti dirbti.[31]

b) vengti visko, kas galėtų padaryti darbdaviui nuostolių;

Todėl darbininkai privalo jiems paskirtus darbus atlikinėti sąžiningai ir su reikiamu atsidėjimu, vadinasi neleisti laiko veltui, netinginiauti, negadinti ir nenaikinti darbo įrankių, saugoti juos, kad nepražūtų.

c) vengti kelti riaušes prieš darbdavį ir neteisėtai streikuoti.

Streiko sąvoka

2. Streikas yra tada, kai daugelis tos pačios įmonės darbininkų susitarę nutraukia darbą, norėdami pasiekti tam tikrus tikslus.

Jei tik vienas ar keletas darbininkų liaujasi dirbę, aišku, streiko dar nėra. Taip pat dar ne streikas, jei ir daugiau darbininkų meta darbą, bet daro tai tarpusavyje nesusitarę. Nėra reikalo, kad visi įmonės darbininkai liautųsi dirbę, pakanka didesnės jų dalies. Susitarimas nutraukti darbą gali įvykti įvairiais būdais. Dažniausiai tai būna darbininkų atstovybės ar vadų nutarimas, kuris paskelbiamas darbininkams. Tikslai, kurių norima pasiekti streikuojant, gali būti visokie: atlyginimo padidinimas, darbo sąlygų pagerinimas, darbo valandų skaičiaus sumažinimas ir pan.

Streiko leistinumas

3. Nors streikas dažnai yra veiksminga priemonė darbininkų būviui pagerinti, tačiau jis atneša nemažai žalos tiek darbininkams, tiek darbdaviams, tiek plačiajai visuomenei. Todėl jo imtis galima tik esant labai svarbiai priežasčiai.

Streikas – dviašmenis ginklas. Viena vertus, darbininkai apgina savo turimas teises ar išsikovoja naujų. Tai, aišku, geras dalykas. Bet, kita vertus, iš jo kyla nemažai blogio. Pirmiausia patiems darbininkams. Juk streikuodami jie nieko neuždirba, o išgyventi reikia. Todėl, jei neturi santaupų, ir patys, ir jų šeimos patenka į didžiausią skurdą su visomis jo pasekmėmis: badu, ligomis ir kt. O jei ir turi kiek susitaupę, santaupos greitai ištirpsta, ir, jei streikas užsitęsia, skurdas vis tiek neišvengiamas. Streikas žalingas ir darbdaviams. Juk, sustojus įmonei, jie nieko iš jos nebegauna, o reikia mokėti mokesčius ar už pasiskolintą kapitalą – palūkanas. Be to, dažniausiai sugenda nebenaudojamos žaliavos ar greitam naudojimui skirti gaminiai. Įmonė, nebeaprūpindama per kurį laiką rinkos (ypač užsienio), dažnai suvis jos netenka. Taigi darbdavių nuostoliai būna dideli. Iš streiko patiria žalos ir visuomenė, nes sustojus įmonei ji netenka reikalingų, kartais tiesiog būtinų jos gaminių. Be to, ant jos pečių gula našta šelpti skurde atsidūrusius streikuotojus. Esant tokiai padėčiai, suprantama, kad streiko griebtis galima tik dėl svarbios priežasties, ir tai paskutiniu atveju, t. y. kai jau buvo panaudotos visos švelnesnės priemonės pasiekti numatytam tikslui, bet jos nedavė vaisių.

Teisingumas streikuojant

4. Streikuojant reikia griežtai laikytis teisingumo, tai yra:

a) siekti vien teisingo tikslo;

Toks tikslas yra tik darbininkų būvio pagerinimas. Kartais pasitaiko, kad darbininkų užmokestis būna mažesnis negu teisėtai jiems priklauso, darbo sąlygos pernelyg sunkios, darbas per daug ilgas, o darbdavys atsisako visa tai pakeisti. Tada darbininkai gali imtis streiko, kad juo išsikovotų tai, kas jiems teisėtai priklauso. Kitokie streiko tikslai, kaip antai didesnio negu teisėtai priklauso atlyginimo išsireikalavimas, simpatijos kitiems streikuotojams pareiškimas, savo susiklausymo ir galios parodymas ir pan., yra neteisėti ir todėl griežtai vengtini.[32]

b) streiko metu nedaryti nieko neteisėto.

Negalima naikinti ir gadinti to, kas priklauso įmonei, pavyzdžiui, darbo įrankių, žaliavų ir pan.; prievarta ir grasinimais traukti į streiką norinčius tęsti darbą darbininkus, kelti riaušes ir t. t.

Darbininkų nuodėmės

5. Darbininkai nusikalsta savo pareigoms, kai:

a) tingiai, aplaidžiai atlieka darbą;

b) naikina, gadina darbo įrankius ar darbdaviui priklausančius daiktus;

c) kelia riaušes prieš darbdavį ar neteisėtai streikuoja;

d) neteisingai elgiasi streiko metu.

Nusikalsdami savo pareigoms, darbininkai, aišku, padaro darbdaviui nuostolių. Juos, be abejo, privalo atlyginti.

[31] Noldin-Schmidt, Summa Theol. Mor., vol. II.

[32] Noldin-Schmidt, Summa Theol. Moral., vol. II.