II. APIE POMIRTINĮ TEISMĄ
Tuojau po mirties būna teismas
1. Be Visuotinio teismo, kuris bus pasaulio pabaigoje, yra dar ir kitas, tuojau po mirties įvykdomas teismas.
Tai aiški Apreiškimo tiesa. „Žmonėms skirta vieną kartą mirti ir stoti į teismą“ (Žyd 9, 27), – sako šv. Paulius (Žyd 9, 27). Išminčius pareiškia: „Lengva Viešpačiui mirties dieną atlyginti žmogui pagal elgesį.“ (Sir 11, 26)
Teisėjas – Viešpats Jėzus
2. Kaip per Paskutinį teismą, taip ir čia teisėjas yra Viešpats Jėzus:
Ne kartą Viešpats Jėzus yra sakęs, kad visokį žmonių teisimą Dievas yra pavedęs Jam. Štai, pavyzdžiui, pora Jo pasakių: „Nieko Tėvas neteisia, bet visą teismą pavedė Sūnui. Jis (Tėvas) taip pat suteikė jam galią teisti, nes Jis – Žmogaus Sūnus.“ (Jn 5, 22 ir 27)
Paskiriamas amžinasis atlyginimas
3. Šitame teisme žmogui paskiriamas amžinasis atlyginimas: arba dangus už gerus darbus, arba pragaras – už blogus. Į skaistyklą laikinai eina tik tie, kurie paskirti į dangų, bet nėra visiškai atsiteisę Dievo teisingumui už padarytas nuodėmes.
„Ir aš išgirdau iš dangaus balsą, kuris liepė: „Rašyk: Nuo šiol bus palaiminti mirusieji, kurie miršta Viešpatyje. Taip, – sako Dvasia, – jie turi atilsėti nuo savo vargų, nes jų darbai juos lydi“, – kalba apaštalas šv. Jonas Apreiškimo knygoje (Apr 14, 13).
