ŠEŠTASIS IR DEVINTASIS DIEVO ĮSAKYMAI
„Nepaleistuvauk!“ – „Negeisk savo artimo moters!“
Šeštojo ir devintojo Dievo įsakymų turinys
Šeštasis Dievo įsakymas draudžia visokius skaistybei priešingus veiksmus, o devintasis – mintis ir geismus. Šie įsakymai liepia visada ir visur laikyti ir rūpestingai saugoti tokią skaistybę, kokios reikalauja luomas.
Nesusituokusiųjų ir našlių luomas reikalauja laikyti visišką skaistybę, esančių santuokoje – būti vieni kitiems ištikimiems ir vengti viso to, kas priešinga prigimčiai.
„Užtat ištvirkavimas, visoks netyrumas ar godulystė tenebūna jūsų net minimi, kaip pridera šventiesiems; taip pat begėdystė, kvaila šneka ar juokų krėtimas – jums tai netinka ... Gerai įsidėmėkite, kad joks ištvirkėlis, nedorėlis ar gobšas ... nepaveldės Kristaus ir Dievo karalystės dalies“, – sako šv. Paulius. (Ef 5, 3–5)
I. APIE NESKAISTYBĖS NUODĖMES
Neskaistybės nuodėmės
1. Skaistybei nusidedama nepadoriomis mintimis, norais, žvilgsnais, šnekomis, juokavimais ir begėdiškais veiksmais su savimi ar su kitais asmenimis.
Taip pat nusikalstama skaistybei ir kai nepadoriai elgiamasi su gyvuliais.
Nepadorios mintys ir norai
2. Nepadoriomis mintimis nusidedama, kai noriai mąstoma apie tai, kas priešinga skaistybei. Nepadoriais norais nusikalstama, kai sąmoningai geidžiama matyti, girdėti ar daryti tai, kas skaistybei priešinga.
Nepadorios mintys ir norai tik tada yra nuodėmė, kai jie mielai priimami, su jais sutinkama, jiems pritariama; jeigu jų nenorima, jiems priešinamasi, jų kratomasi, jie yra tik pagunda, bet anaiptol ne nuodėmė.
Skaistybei priešingų nuodėmių nedorumas
3. Kiekvienas nusikaltimas skaistybei, vis tiek ar mintimis, ar norais, ar žodžiais, ar veiksmais, taip pat vis tiek ar su savimi, ar su kitais, jei tik padaromas su visišku proto pažinimu ir valios sutikimu, yra sunki nuodėmė.
Vadinasi, skaistybės srityje anaiptol nėra taip, kaip, pavyzdžiui, nuosavybės srityje. Nuosavybės srityje gali būti mažas, nesvarbus dalykas, ir pavogti jį, nors ir su visišku proto pažinimu bei valios sutikimu, yra tik maža nuodėmė dėl to, kad pats dalykas nesvarbus. O skaistybės srityje nėra mažo, nesvarbaus dalyko. Čia, jeigu nusidedant buvo visiškas proto pažinimas ir valios sutikimas, nuodėmė jau yra neabejotinai didelė.
Ne visos skaistybei priešingos nuodėmės yra vienodo sunkumo
4. Nors visos skaistybei priešingosios nuodėmės yra sunkios, tačiau ne visų jų nedorumas vienodas, vienos būna už kitas nedoresnės. Tai priklauso nuo to, koks asmuo ir su kuo jas padaro, kiek jos priešingos prigimčiai ir kokios būna jų pasekmės.
Priežastys, skatinančios priešingas skaistybei nuodėmes
5. Priežastys, kurios dažniausiai paskatina priešingas skaistybei nuodėmes, yra šios:
a) akių nesaugojimas;
b) nepadorūs drabužiai;
c) nepadorios knygos ir paveikslai;
d) nepadorūs šokiai ir visokie naktiniai abiejų lyčių asmenų susiėjimai;
e) įvairūs pataikautojai ir meilikautojai;
f) per daug laisvas elgesys su kitos lyties asmenimis;
g) nesivaldymas valgant ir ypač vartojant svaigalus;
h) tinginiavimas ir ištižimas.
Savaime suprantama, kad reikia ypač vengti visų šitų priežasčių. Ne veltui Viešpats Jėzus sako: „Jei tavo ranka ar koja gundo tave nusidėti, nukirsk ją ir mesk šalin. Geriau tau sužalotam ar raišam įeiti į gyvenimą, negu su abiem rankom ar abiem kojom būti įmestam į amžiną ugnį. Ir jeigu tavo akis gundo tave nusidėti, išlupk ją ir mesk šalin. Tau geriau vienakiui įeiti į gyvenimą, negu su abiem akim būti įmestam į pragaro ugnį.“ (Mt 18, 8–9)
Neskaistybės nuodėmės ypač žemina žmogų
6. Jokios nuodėmės taip nežemina žmogaus, kaip priešingos skaistybei. Jos jį sulygina su neprotingais gyviais, kurie nieko kito nežino, kaip tik tenkinti savo kūno geismus. Deja, neretai jos žmogų net ir žemiau nusmukdo, nes neprotingi gyviai laikosi bent prigimties nustatytų ribų, o ištvirkėliai nepripažįsta jokių.
Todėl tos nuodėmės vadinamos nešvariomis, šlykščiomis, bjauriomis, begėdiškomis, o jas darantys – ištvirkėliais, pasileidėliais, begėdžiais. Dievas neretai jau šiame pasaulyje skaudžiai baudžia už jas. Juk tai rodo tvanas, Sodomos, Gomoros ir kitų miestų sunaikinimas ugnimi iš dangaus, įvairios šiais laikais plintančios ligos, kurios supūdo gyvus nusikaltėlių kūnus. O koks ištvirkėlių likimas amžinybėje, aiškiai matyti iš šių Šv. Rašto žodžių: „Neklyskite! Nei ištvirkėliai, nei svetimautojai, nei iškrypėliai ... nepaveldės Dievo karalystės.“ (1 Kor 6, 9–10) „Ištvirkėliams ... skirta dalis ežere, kuris dega ugnimi ir siera.“ (Apr 21, 8) Todėl, kaip įspėja šv. Paulius, „ištvirkavimas, visoks netyrumas ... tenebūna jūsų net minimi, kaip pridera šventiesiems“. (Ef 5, 3)
