Krikštas mus atgimdė dvasiniam gyvenimui, tačiau jis nesunaikino mumyse kūniškojo gyvenimo; naujasis žmogus privalo nuolat kovoti su senuoju žmogumi, dvasinis turi kovoti su kūniškuoju. Krikšto malonė neatleidžia mūsų nuo šios kovos, bet suteikia mums jėgų ją…

Panašu, kad Katalikų Bažnyčia yra patekusi į tikrą dvasinę, kultūrinę, doktrininę bei liturginę audrą. Ją blaško ne tik išorinės jėgos, tačiau ir vidinės, ypač radikalius posūkius lemia vairininkai – popiežiai.

O jeigu atsitiktų, kad tikra meilė nerastų kitame asmenyje atgarsio? Kas tikrai myli, nusiramins ta mintimi, kad anas mylimas asmuo yra pakankamai laimingas kuo nors kitu, gal kitos sielos meile. Jeigu meilė nebuvo egoistinė, ji nejaus kitiems nei pavydo nei…

Šv. Antanas – tai neeilinė asmenybė Katalikų Bažnyčios istorijoje. Jis gyveno tik 36 metus, iš jų 11 – Mažesniųjų brolių ordine.

Giorgio Vasari apie Fra Angelico rašė, kad „neįmanoma teikti per daug pagarbos šiam šventajam tėvui, kuris buvo toks nuolankus ir kuklus visame, ką tik darė ar sakė, ir kurio kūriniai buvo nutapyti su tokiu lengvumu ir pamaldumu“.