„Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti”. Taip mylėjo Kristus. Šita meile Jis yra mūsų nuosavybė. Jei mes Atpirkėjui jaučiame tokį dėmesį, atsidavimą ir pagarbą, tai ir mes esame Jo, kaip kad Jis – mūsų. Ir Jis mus kaip savuosius pristatys…

Galiu suprasti, kodėl tiek daug žmonių piktinasi Šv. Pijaus X Brolija, ir nekomentuoju jokių jų vadovų pareiškimų, kokie jie bebūtų. Tačiau tie vadovai bent jau atvirai ir sąžiningai pripažino katastrofišką situaciją, su kuria susiduria Šventoji Motina…

Taigi santuoka sujungia ir susaisto sielas – pirmiau ir tvirčiau sielas nei kūnus, ir tai padaro ne jausmų išsiliejimu ar širdžių prisirišimu, bet laisvu ir tvirtu valių nutarimu. Iš šio sielų susijungimo, taip nustačius Dievui, kyla šventas ir nepažeidžiamas…

Šiandienos Europoje vyrauja įsitikinimas, kad istorinę krikščionių ir musulmonų pasaulio priešpriešą pradėjo būtent krikščionys, viduramžių Kryžiaus žygių metu užpuolę ir negailestingai naikinę nekaltus musulmonus. Iš tiesų tai neatitinka tikrovės.

Giorgio Vasari apie Fra Angelico rašė, kad „neįmanoma teikti per daug pagarbos šiam šventajam tėvui, kuris buvo toks nuolankus ir kuklus visame, ką tik darė ar sakė, ir kurio kūriniai buvo nutapyti su tokiu lengvumu ir pamaldumu“.