III. EUCHARISTIJOS TEIKĖJAS

Eucharistijos konsekruotojas

1. Reikia skirti dvejopą Eucharistijos teikėją: konsekruotoją ir jos davėją kitiems. Konsekruoti Eucharistiją yra kunigo teisė ir pareiga.

Vien kunigams Viešpats Jėzus davė teisę ir galią paversti duoną ir vyną į Jo Kūną ir Kraują, kai per Paskutinę vakarienę liepė apaštalams: „Tai darykite mano atminimui.“ (Lk 22, 19) Šie žodžiai buvo taikyti ne vien apaštalams, bet ir jų įpėdiniams kunigystėje, t. y. vyskupams ir kunigams. „Jei kas sakytų, kad Kristus savo žodžiais „Tai darykite mano atminimui“ nepadarė apaštalų kunigais, arba kad jiems ir kitiems kunigams nepavedė aukoti savo kūno ir kraujo, tas tebūna ekskomunikuotas.“[40] Bažnyčios įstatymai vėl kartoja: „Galią atnašauti šv. Mišių Auką turi vien kunigai.“[41] Jokių įgaliojimų čia negali būti, nes galia pašvęsti Kristaus kūną ir kraują yra surišta su kunigystės šventimu ir, kaip pats šventimas, taip ir šioji galia niekuomet negali būti kam nors perduota ar prarasta. Todėl bet kokio kunigo įvykdyta konsekracija yra tikra, nors jis pats būtų nukrypęs nuo tikėjimo ar pašlijusios doros.

Eucharistijos dalytojas

2. Paprastasis Eucharistijos dalytojas arba teikėjas kitiems yra tik kunigas.

Viešpats Jėzus tais pačiais žodžiais, kuriais davė apaštalams galią Eucharistiją konsekruoti, davė taip pat ir teisę bei pareigą dalyti ją kitiems. Ir vieną, ir kitą veiksmą Jis turėjo omenyje, sakydamas: „Tai darykite mano atminimui.“ Tuo pasiremdamas, Tridento Susirinkimas nustatė, kad pasauliečiai priimtų šv. Komuniją iš kunigų, o kunigai, laikydami šv. Mišias, patys teiktų ją sau.[42]

Ypatingi atvejai

3. Vien ypatingais atvejais, vyskupui ar klebonui leidus, šv. Komuniją gali dalyti ir diakonas.

Diakonas pagal savo pašaukimą yra kunigo padėjėjas. Todėl kai kuriais atvejais jam leidžiama pakeisti kunigą ir Komunijos dalijime, pavyzdžiui, kai kunigas turi klausyti išpažinčių, sakyti pamokslą ar atlikti kitus neatidėliotinus patarnavimus. Diakonas gali tai daryti, kai gresia mirties pavojus ir ligonis gali numirti be Komunijos arba kai yra pavojus, kad gali būti išniekinta pati Eucharistija.

Gresiant mirties pavojui ir nesant kunigo, viatiką gali teikti net pasauliečiai.

Šiuo atveju susiduria du įsakymai: Dievo, kuris įpareigoja mirties valandą priimti šv. Komuniją, ir Bažnyčios, kuris draudžia pasauliečiams liesti Eucharistiją. Be abejo Dievo įsakymas nugali Bažnyčios. Istorijoje gausu pavyzdžių, kad tikintieji pasauliečiai nešė Komuniją kitiems, pavaduodami kunigus. Taip buvo pirmaisiais krikščionybės amžiais, taip buvo Prancūzų revoliucijos laikais ir net per paskutinį krikščionių persekiojimą Meksikoje. Pasauliečiai nešė šv. Komuniją kunigams ir tikintiesiems, esantiems kalėjimuose.

Eucharistijos teikimas

4. Eucharistiją galima dalyti tik tinkamu laiku.

Komuniją galima dalyti kasdien, išskyrus Didįjį penktadienį ir iš dalies Didįjį šeštadienį. Didįjį penktadienį Komuniją galima duoti tik sunkiai sergantiems ligoniams kaip viatiką, o Didijį šeštadienį galima dalyti ir kitiems tikintiesiems, bet tik per šv. Mišias arba prieš pat jas bei po jų.[43]

Neleidžiama Komuniją dalyti, juo labiau nešti už bažnyčios sienų, naktį. Tik tais atvejais, kai ligonis yra tame pačiame name, pavyzdžiui, ligoninėje ar prieglaudoje ir jam sunku laukti ryto nevalgius, galima duoti Komuniją ir naktį.[44]

Paprastai Komuniją galima dalyti tik tomis valandomis, kai laikomos šv. Mišios. Galimos išimtys, kai yra rimtas reikalas, pavyzdžiui, klausyta išpažinčių ir po šv. Mišių, o kartais net vakare.[45]

Viatiką galima nešti visuomet, vadinasi, tiek dieną, tiek naktį.

Komuniją galima teikti kiekvienoje bažnyčioje, koplyčioje, ar bet kurioje kitoje vietoje, kur tik laikomos šv. Mišios. Bet per šv. Mišias teikiamos Komunijos neleidžiama nešti taip toli, kad kunigas nematytų altoriaus.[46]

Šis nuostatas netaikomas ligoniams.

[40] Tridento Susirinkimas, sess. XXII, c. 1.

[41] Codex iuris canonici (1917), c. 802.

[42] Tridento Susirinkimas, sess. XIII, c. 8.

[43] Codex iuris canonici (1917), c. 867. Pagal naujas, 1962 m. liturgines rubrikas, Komuniją galima dalyti kiekvieną metų dieną.

[44] Rituale Romanum, tit. 4, c. 4, nr. 16.

[45] Codex iuris canonici (1917), c. 846.

[46] Codex iuris canonici (1917), c. 869.