II. BAŽNYČIOS PASKIRTIS
Bažnyčios paskirtis
1. Pats Jėzus nustatė ir paskyrė, kad žmones į amžinąją laimę vestų Bažnyčia, ir kad jie tik per Bažnyčią tą laimę pasiektų.
Aiškūs apaštalams Jo tarti žodžiai: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai. Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas, o kas netikės, bus pasmerktas.“ (Mk 16, 15–16) „Ką tik jūs surišite žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką tik atrišite žemėje, bus atrišta ir danguje.“ (Mt 18, 18) Vadinasi, žmonėms nėra kitos išeities, tik arba tikėti, pasikrikštyti, duotis Bažnyčiai surišamiems ar atrišamiems ir taip pasiekti amžinąją laimę, arba to nedaryti ir neabejotinai būti amžinai pasmerktiems. Jei kas galvoja kitaip, tas klysta.
Trejopas Bažnyčios uždavinys
2. Bažnyčios paskirtis – vesti žmones į amžinąją laimę – apima trejopą uždavinį:
a) skelbti Viešpaties Jėzaus mokslą,
b) naudoti Viešpaties Jėzaus nustatytas priemones malonei gauti,
c) vadovauti tikintiesiems kelyje į amžinąją laimę.
Trejopa Bažnyčios pareiga
3. Šiam trejopam uždaviniui sėkmingai atlikti Viešpats Jėzus:
a) paskyrė apaštalams ir jų įpėdiniams trejopą pareigą: mokyti, pašvęsti ir valdyti žmones, arba, kitaip sakant, mokytojo, kunigo ir ganytojo pareigą;
b) atsiuntė Šventąją Dvasią, kad Jai padedant apaštalai ir jų įpėdiniai išlaikytų Jo mokslą nesugadintą, tinkamai teiktų priemones malonei gauti ir turimą valdžią naudotų žmonių išganymui.
Trejopa Bažnyčios galia
4. Ši trejopa pareiga drauge yra ir trejopa galia:
a) pareiga mokyti yra galia skelbti Viešpaties Jėzaus mokslą, jį saugoti ir ginti nuo klaidų, atmesti ir pasmerkti priešingus jam tvirtinimus, išspręsti įvairius klausimus;
b) pareiga pašvęsti – tai galia aukoti šv. Mišių Auką, teikti sakramentus, šventinti ir laiminti;
c) pareiga valdyti – galia leisti įstatymus, duoti įsakymus, prižiūrėti jų vykdymą, teisti ir bausti.
Bažnyčios apibrėžimas
5. Bažnyčia nuo pat savo atsiradimo pradžios yra bendruomenė krikščionių, išpažįstančių tą patį tikėjimą, besinaudojančių tais pačiais sakramentais ir valdomų to paties aukščiausiojo ganytojo, popiežiaus (kaip apaštalo šv. Petro įpėdinio), bei su juo vienybėje esančių vyskupų (kaip kitų apaštalų įpėdinių).
Šis Bažnyčios apibrėžimas savaime kyla iš to, kas pasakyta apie jos įsteigimą bei paskirtį. Jis dar labiau paaiškės apžvelgus Bažnyčios sandarą.
