DIEVAS IR ŽMOGUS

Tradicinis lietuviškas katalikų katekizmas
Prel. dr. Feliksas Bartkus, kan. dr. Pijus Aleksa

I. APIE BENDRĄSIAS PRIEMONES TOBULYBEI SIEKTI

Bendrosios priemonės tobulybei siekti

1. Bendrosios priemonės tobulybei siekti yra šios:

a) noriai melstis, uoliai klausyti Dievo žodžio ir dažnai priimti šv. sakramentus;

b) nugalėti save patį bei savęs išsižadėti;

c) visada išsilaikyti malonėje ir savo kasdienius darbus atlikinėti Dievui patinkamu būdu.

Malda

2. Tiek žodžių, tiek ypač minčių malda arba mąstymas yra nepaprastai sėkminga priemonė kilti tobulybėje. Ji atitraukia žmogų nuo šio pasaulio ir pakelia į Dievą, ji padeda jam geriau įsigilinti į Kristaus dvasią ir ja persiimti.

Ne be reikalo Viešpats Jėzus pabrėžė maldos reikalingumą, sakydamas: „Reikia visuomet melstis ir nepaliauti.“ (Lk 18, 1)

Nemažai panašumo į maldą turi dvasinis skaitymas: Šv. Rašto ir kitokių religinio turinio knygų, ypač apie šventųjų gyvenimą. Kai meldžiamės, mes kreipiamės į Dievą ar Jo šventuosius, o kai atliekame dvasinį skaitymą, Dievas ar šventieji kalba mums. Todėl reikia stengtis kasdien bent po kelias minutes skirti dvasiniam skaitymui.[55]

Tobulybei siekti gali labai padėti daugelyje kraštų paplitusios rekolekcijos (dvasinės pratybos), ypač uždarosios.

Savęs išsižadėjimas

3. Savęs išsižadėjimą sudaro tai, kad mes laisvai atsisakome nuo ne vieno mums leisto malonumo ar smagumo, kad lengviau galėtume susilaikyti nuo mums uždraustų dalykų.

„Jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių ir teseka manimi“, – sako Viešpats Jėzus. (Mt 16, 24) „Viskas man valia!“ Bet ne viskas naudinga! „Viskas man valia!“ Bet aš nesiduosiu pavergiamas!“ (1 Kor 6, 12) „Kiekvienas varžybų dalyvis nuo visko susilaiko; jie taip daro norėdami gauti vystantį vainiką, o mes – nevystantį“, – sako šv. Paulius. (1 Kor 9, 25)

Kasdieninių darbų atlikinėjimas Dievui patinkamu būdu

4. Mūsų gyvenimas tuo labiau patinka Dievui, kuo yra panašesnis į Viešpaties Jėzaus gyvenimą. Kad mūsų kasdieniniai darbai būtų Dievui ypač malonūs, turime, prieš juos darydami, truputį pagalvoti, kaip Viešpats Jėzus būtų juos daręs, o paskui stengtis patys taip juos daryti.

Neapsakomai didelės reikšmės čia turi gera intencija, kurią vertėtų įprasti sužadinti kas rytą ir per dieną neretai pakartoti. Tokia intencija gali būti: „Viską Dievo garbei!“, „Viską Tau, Švenčiausioji Jėzaus Širdie“, „Teateinie Tavo karalystė!“ ir t. t. Gerų intencijų gali būti labai daug ir įvairių, ir reikia pasakyti, kad juo didesniam skaičiui gerų intencijų pavedamas koks geras veiksmas, tuo jis pasidaro geresnis.

Darbas

5. Bet kokį kūno ar sielos darbą reikia stengtis atlikti pagal Viešpaties Jėzaus pavyzdį uoliai, sąžiningai ir kantriai, vadovaujantis vien noru patikti Dievui.

„Ne dėl akių tarnaukite, lyg žmonėms patikti norėdami, bet kaip Kristaus vergai, iš širdies vykdantys Dievo valią“, – sako apaštalas šv. Paulius. (Ef 6, 6) O šv. Petras pareiškia: „Kad visuose dalykuose per Jėzų Kristų būtų šlovė Dievui.“ (1 Pt 4, 11)

Maistas

6. Maisto vartojimą reikia pašventinti, prieš valgant ar pavalgius pasimeldžiant ar bent persižegnojant, o valgant ar geriant, laikantis tinkamo saiko.

„Ar valgote, ar geriate, ar šiaip ką darote, visa darykite Dievo garbei“, – ragina šv. Paulius. (1 Kor 10, 31)

Poilsis ir pramogos

7. Kartais mums yra reikalingas tiek poilsis, tiek ir pramogos. Bet jie turi būti nepriešingi padorumui ir gera intencija pavesti Dievui.

Mūsų šv. religija anaiptol nėra kokia liūdesio ar niūrumo religija. Atvirkščiai. Tai giedros nuotaikos ir džiaugsmo religija. Ne be reikalo šv. Paulius kalbėjo krikščionims: „Visuomet džiaukitės Viešpatyje! Ir vėl kartoju: džiaukitės!“ (Fil 4, 4) Tačiau mūsų džiaugsmas visada turi būti padorus. Juk būtų be galo skaudu, jei mums besidžiaugiant, besijuokiant, Viešpats Jėzus, žiūrėdamas į mus, turėtų verkti. Todėl ir šv. Paulius, paraginęs tikinčiuosius visada džiaugtis, pridėjo šį įspėjimą: „Jūsų meilumas tebūna žinomas visiems. Viešpats yra arti!“ (Fil 4, 5)

Santykiai su artimu

8. Santykiuose su artimu, pasekdami Viešpačiu Jėzumi, turime būti visada mandagūs, kantrūs, švelnūs, paslaugūs, pasiruošę kiekvieną atitraukti nuo pikto ir paskatinti į gera.

„Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę.“ (Lk 19, 10) „Žmogaus Sūnus atėjo ne pražudyti žmonių gyvybių, o gelbėti“, – yra pasakęs Jėzus apie save. (Lk 9, 56)

Kentėjimai

9. Atėjus nepasisekimams, vargams, sielvartams, skausmams, reikia prisiminti kenčiantį Viešpatį Jėzų ir, kaip ir Jis, stengtis viską nuolankiai priimti, kantriai pakelti ir aukoti Dievui už savo ir kitų žmonių nuodėmes.

„Būkite tokio nusistatymo kaip Kristus Jėzus. Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties“, – sako šv. Paulius. (Fil 2, 5ir8) O apaštalas šv. Petras pareiškia: „Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte jo pėdomis. Šmeižiamas jis neatsikirtinėjo, kentėdamas negrasino, bet visa pavedė teisingajam Teisėjui.“ (1 Pt 2, 21ir23)

Savęs kontroliavimas

10. Kad darydami gera, neimtume pamažu apsileisti ir nejučiomis užmiršti savo gražius nusistatymus, turime stengtis kasdien save patikrinti. Tai padarome, atlikdami sąžinės patikrinimą.

Skiriamas dvejopas sąžinės patikrinimas: bendrasis ir dalinis. Per bendrąjį peržiūrimi visi tos dienos darbai, žodžiai, mintys ir jausmai, patikrinama, ar buvo reikiamoje tvarkoje. Per dalinį – žvelgiama tik į vieną ydą, kurios norima nusikratyti, ar į vieną dorybę, kurią stengiamės įsigyti, ir peržiūrima, kaip čia buvo per dieną elgtasi. Jei vienas ar kitas sąžinės patikrinimas parodo, kad elgesyje buvo kas bloga, reikia tai apgailėti ir pasiryžti pasitaisyti, o už gera padėkoti Dievui.


[55] Didelės pagalbos mums suteikė Jo Eksc. arkivyskupas J. Skvireckas, padalydamas IV-osios Naujojo Testamento laidos tekstą ir nurodydamas kiekvienai metų dienai skaitytinus skyrelius.

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.
Daugiau informacijos Sutinku Nesutinku