Šiuo metu viešojoje erdvėje dažnai girdime, kad katalikų ir musulmonų religijos yra giminingos, jos netgi – kartu su judaizmu – vadinamos „abraominėmis“ religijomis. Popiežius kviečia su musulmonais brolybei, rengiamasi statyti bendras šventyklas, kviečiama bendrai maldai už koronaviruso sustabdymą, Lietuvoje rengiami tarpreliginiai dialogai.
Atrodo, kad dabartiniais laikais pamirštama arba nenorima matyti, kad Korane Jėzus Kristus vadinamas „vergu“, pvz.: „O kai pateikiamas Marjamos (Marijos) sūnus kaipo pavyzdys, – štai tavo tauta triukšmingai protestuoja ir jie sako: „Ar mūsų dievai geresni, ar jis?“ Jie pateikia tai tau tik dėl ginčo. Juk jie - besiginčijanti tauta! Jis - tiktai vergas, kuriam Mes suteikėme malonę ir padarėme jį pavyzdžiu Israilo (Izraelio) sūnums.“ (paryškinta mūsų) Sura 43, 57-59. Koranas. Literatūrinis prasmių vertimas, 2016 m., leidykla „Obuolys“, 464 psl.
Tuo tarpu Naujasis Testamentas sako – „Kas yra melagis, jeigu ne tas, kuris neigia Jėzų esant Mesiją? Tas yra ir Antikristas, nes jis paneigia Tėvą ir Sūnų. Kiekvienas, kas neigia Sūnų, neturi ir Tėvo. Kas išpažįsta Sūnų, tas turi ir Tėvą.“ (1 Jn 2, 22-23)
Tikrasis krikščionybės ir islamo santykis nėra nei broliškas, nei draugiškas. Visame pasaulyje augant krikščionių persekiojimui, daugiausia jų persekiojami tose šalyse, kuriose gyventojų daugumą sudaro musulmonai. Afganistane ir Somalyje atsivertėlius į krikščionybę dažniausiai nužudo jų pačių šeimų nariai. Kai girdime apie krikščionių persekiojimus, prieš kuriuos pasisako JAV, Jungtinės Karalystės, Vengrijos vadovai, turbūt nelabai įsivaizduojame, kokie tie persekiojimai yra, nes Lietuvos spaudoje apie tai praktiškai nerašoma.
Raymond Ibrahim yra Vidurio Rytų ir islamo specialistas, istorinių ir analitinių knygų apie islamą autorius, daug metų dokumentuojantis (nuo 2011 m.) visame pasaulyje vykstantį krikščionių persekiojimą. Siūlome susipažinti su jo straipsniu apie Pakistano krikščionių mergaičių tragediją. Šiame straipsnyje parodoma, kad musulmonų panieka krikščionims yra religijos pasekmė ir jos negalima nurašyti pavieniams radikalams, kaip tai būtų galima teigti teroristinių aktų Europoje atvejais.
Perskaitę jį užsiduokite klausimu – ar teko kada nors girdėti apie tokį krikščionių elgesį savo ar kitų tikėjimų žmonių atžvilgiu? Ar tikrai tikime tą patį „Abraomo“ Dievą, ar tam pačiam Dievui meldžiamės?
Visame Pakistane krikščionės mergaitės vis dažniau skriaudžiamos, išnaudojamos seksualiai ir verčiamos priimti islamą, ir atrodo, kad niekam – įskaitant vietinę policiją, teismų pareigūnus bei islamo dvasininkus – nerūpi ši žmogaus teisių pažeidimo tragedija.
Visai neseniai, rugsėjo 16 d. ataskaitos duomenimis,
Krikščionė 6 metų mergaitė buvo sumušta ir išprievartauta po to, kai buvo prievarta nuvežta į musulmonų prievartautojo namus dienos metu. Apgailėtina, tačiau musulmonų bendruomenė grasina krikščionims tėvams smurtu, kitų dukterų išprievartavimu ir finansiniu sužlugdymu, jei jie tęs teisminę bylą prieš pedofilą Muhammadą Waqasą (18 m.) ... Tabitha [išprievartautas vaikas] buvo įžeidinėjama žodžiu, ant jos buvo šaukiama, jai buvo skaldomi antausiai, o po to ji buvo sumušta bei priversta lytiškai santykiauti su Waqasu. Ji buvo išrengta ir pasakojo buvusi apimta siaubo, kad Waqasas ją nužudys...
Nors įvairūs visuomenės sluoksniai spaudė krikščionių šeimą nutraukti bylą prieš musulmoną prievartautoją ir sutikti priimti finansinę kompensaciją, jos tėvai atsisakė reikalaudami teisingumo. Todėl du imamai iš vietinių mečečių perspėjo mergaitės tėvą Munirą Masihą, kad „jei nesutiksite, mes sudeginsime jūsų namus ir atimsime kitas jūsų dukteris“. Šeimos tėvas surinko šeimą ir vidurnaktį pabėgo į neatskleistą vietą.
Nors „bylos įkalčiai buvo paremti daugeliu įrodymų su liudytojais“, įskaitant „medicinos ekspertą, kuris rado išprievartavimo ir žiauraus elgesio įrodymų bei teigiamą Waqaso DNR įrodymą“, nepaisant šeimos atkaklumo siekiant teisingumo, teismas paleido prievartautoją už užstatą.
„Ašaros liejosi iš Muniro akių, kai aš apkabinau jį Lahoro Aukštojo teismo kieme", - sakė šeimą atstovaujanti teisininkė. „Pedofilas prievartautojas, kuris daug kartų seksualiai išnaudojo jo dukrą, buvo paleistas už užstatą ir tai sukėlė jam didžiulį skausmą. Jam buvo siaubinga matyti išlaisvintą savo mažametės dukters prievartautoją - aš ir pati jaučiausi palaužta.“
Tai tik vienas iš daugelio krikščionių mergaičių seksualinio išnaudojimo ir (arba) priverstinio jų atvertimo į islamą pavyzdžių. Toliau pateikiami dar keletas iš tų, kurie įvyko tik per pirmuosius devynis 2020 m. mėnesius:
Balandžio 26 d., sekmadienį, ginkluotų musulmonų vyrų grupė, vadovaujama tokio Muhammado Naqasho (vėliau tapusio jos „vyru“), pagrobė 14 metų krikščionę mergaitę Maira Shahbaz. Pagal pirminę ataskaitą,
Liudininkai, matę viską savo akimis, teigia, kad Myra buvo užpulta, kai ji sekmadienio popietę keliavo į savo namų ūkio darbo vietą... Myros pagrobėjai privertė ją sėstis į automobilį, nors Myra bandė priešintis .... Pagrobėjai buvo ginkluoti ir paleido kelis šūvius į orą... Krikščionės mergaitės šeima pateikė policijai pranešimą ir maldauja policiją išlaisvinti jų šeimos narę ... [Mergaitės motina] bijo, kad jos dukra bus išprievartauta, jėga atversta į islamą ar net nužudyta….
Vėlesnėmis savaitėmis ir mėnesiais mergaitės tėvai kreipėsi į policijos ir teismo pareigūnus, prašydami išgelbėti jų dukrą. Valdžia į tai atsakė pateikdama išvadą, kad Muhammadas pateikė pažymą, patvirtinančią, kad jų 14 metų dukra savo noru priėmė islamą ir už jo ištekėjo. Tėvai atkreipė dėmesį į neatitikimus, susijusius su jos amžiumi ir kitais dokumentų klastojimo požymiais, tačiau Lahoro Aukštasis teismas priėmė sprendimą, palankų pagrobėjui/prievartautojui.
Rugpjūčio pabaigoje Maira sugebėjo pasprukti ir pabėgti į policijos komisariatą, kur davė parodymus, įskaitant tai, kaip ji buvo „verčiama užsiimti prostitucija“ ir „filmuojama prievartavimo metu“, grasinant, kad juosta bus paskelbta, nebent ji sutiktų tenkinti savo prievartautojo/vyro ir draugų reikalavimus. „Jie grasino išžudyti visą mano šeimą", - sakė 14-metė mergina. „Mano gyvybei kaltinamųjų rankose buvo iškilęs pavojus, o Naqashas mane ne kartą grubiai prievartavo.“
Duodamas interviu Mairos šeimos draugas papasakojo, kaip dabar šeima slepiasi ir nuolat bėga, pridurdamas:
Maira traumuota. Ji negali kalbėti. Norime ją nuvesti pas gydytoją, tačiau bijome, kad mus gali pastebėti. Mes visi labai išsigandę, tačiau savo viltis dedame į Dievą.
Kelios dienos iki Mairos pabėgimo rugpjūčio mėnesį, vedęs keturių vaikų tėvas musulmonas pagrobė Saneha Kinzą, 15-etę pastoriaus dukterį, kai ji ankstyvą rytą ėjo į bažnyčią melstis. Iš pranešimo:
Saneha šeima baiminasi, kad jų dukra papuls į vis didesnį krikščionių mergaičių skaičių, kurios po pagrobimo ir priverstinio atsivertimo į islamą yra ištekinamos už musulmonų ... Liepos 28 d. pastoriaus Morriso Masiho šeimai paskambino pagrobėjas, kuris jiems grasino, kad jie nedrįstų imtis kokių nors veiksmų dėl Saneha grąžinimo namo.
Kitu atveju, cituojant liepos 26 d. pranešimą, 12-os musulmonų vyrų grupė, vadovaujama Muhammado Irfano, įsiveržė į krikščionio namus ir „bandė pagrobti jo [13 metų] dukrą Noorą, kurią jie planavo išprievartauti ir jėga atversti į islamą. Jis dažnai erzino ir priekabiavo prie mano dukros gatvėse, bet mes visada tai ignoravome", - vėliau apie Muhammadą paaiškino mergaitės motina ir pridūrė:
Galiausiai Irfanas jėga įsiveržė į mano namus ir ketino pagrobti mano dukrą. Tačiau mes priešinomės. Reaguodamas į tai, jis užpuolė ir sumušė visą mano šeimą, kuri patyrė daugybę traumų. Mano vyras ir kiti per ataką buvo sužeisti. Tačiau policija neužvedė bylos prieš Irfaną, o medicinos personalas nesuteikė medicininės pagalbos sužeistiesiems.
Pranešime priduriama, kad „Vietiniai Irfano šalininkai grasino šeimai... [Jie] grasino sudeginti jų namus, jei bus imtasi teisinių veiksmų prieš Irfaną ir kitus užpuolikus“.
Balandžio 11 d. musulmonas pagrobė ir seksualiai išnaudojo kitą 7 metų amžiaus krikščionę mergaitę. Kai apie dingusią dukrą sužinojo namo po darbo grįžęs Nadios tėvas, kartu su kitais jis pradėjo įnirtingą paiešką ir galiausiai rado ją laukuose, „sumuštą ir seksualiai išnaudotą“.
Dviem dienomis anksčiau, balandžio 9 d., kita musulmonų grupė bandė pagrobti 9 metų amžiaus Isratą. Pasak pranešimo,
Puolimas įvyko, kai Israt ėjo gatvėje Qutiboje. Ten prie jos prisiartino grupė musulmonų vyrų ir pasiūlė jai atsiversti į islamą ir ištekėti už Asimo, vieno iš grupės vyrų. Kai Israt atsisakė, vyrai sumušė Israt, iškoneveikė ją ir krikščionybę, o po to bandė ją pagrobti. Pagrobimo pavyko išvengti įsikišus vietiniams kaimo gyventojams. Pasak Israt, vienas grupės vyrų – Ijazas, priekabiavo prie jos dar prieš užpuolimą. Israt tvirtina, kad Ijazas ją ilgai sekė, bandydamas užmegzti fizinius santykius. Israt ir jos šeima pranešė apie užpuolimą vietos policijai. Tačiau pranešus apie įvykį, grupė ginkluotų musulmonų užpuolė Israt šeimos namus. Pasak Israt šeimos, grupė grasino šeimai sunkiomis pasekmėmis dėl „keliamų kliūčių jų misijai“.
Siekdamas pateisinti santuoką su kita 14 metų krikščione mergina, kuri anksčiau buvo pagrobta, priversta pereiti į islamą ir susituokė su musulmonu, vasario 3 d. vykusiame posėdyje Huma Younus byloje, Sindo Aukščiausiasis teismas Karačyje nusprendė, kad vyrai gali susituokti su nepilnametėmis mergaitėmis, kai tik joms prasideda menstruacijos, tiesiogiai laikydamiesi šariato ar islamo įstatymų. „Mūsų dukterys yra nesaugios ir skriaudžiamos šioje šalyje", - pastebėjo Huma motina. „Jos niekur nėra saugios. Mes paliekame jas mokyklose ar namuose, bet jos yra pagrobiamos, išprievartaujamos, žeminamos ir priverčiamos pereiti į islamą“. Santuoka su nepilnametėmis mergaitėmis yra neteisėta dėl Sindo Vaikų santuokų suvaržymo įstatymo, kurio Aukštasis teismas nepaisė, būdamas musulmonų pusėje prieš krikščionis.
Aptardamas šį konkretų įvykį, Napoleonas Qayyumas, Pakistano teisingumo ir teisės centro vykdomasis direktorius, sakė:
Neseniai musulmonų jaunuoliai pagrobė ir grupiniu būdu išprievartavo 14 metų krikščionę mergaitę ... Auka yra devintos klasės mokinė, kurią keturi ar penki berniukai pagrobė einančią į vietos mokymo centrą 2020 m. sausio 16 d. Pagrobėjai ne tik ją išprievartavo, bet ir išgavo jos parašus ir nykščio atspaudus ant kai kurių dokumentų.
Nors policija ją susigrąžino, žmogaus teisių aktyvistas išreiškė „nuogąstavimus, kad įtariamieji naudos jos pasirašytus dokumentus padirbtam santuokos liudijimui ir religijos keitimo dokumentui pateikti, siekdami išvengti pagrobimo ir išžaginimo kaltinimų“, kas, anot jo, yra įprastas musulmonų modus operandi siekiant suklaidinti teismą ir išvengti teisingumo“:
Be to, mergaitės teisme taip pat priverstos melagingai teigti, kad laisva valia pakeitė religiją ir ištekėjo savo noru... Mergaitės, priklausančios mažumų bendruomenėms, dažnai pasiduoda spaudimui galvodamos apie savo šeimos saugumą, o tai dar labiau padrąsina vyrus, priklausančius daugumos tikėjimui.
Kiek panašiu atveju, kovo 1 d. du musulmonai vyrai pagrobė 13 metų krikščionių mergaitę Saimą Javid, kai buvo palikusi namus norėdama parnešti vandens, jėga atvertė ją į islamą ir ištekino už musulmono. „Aš buvau giliai prislėgta ir praradusi dukrą galvojau apie savižudybę“ – sakė jos mama. „Jaunos krikščionės merginos nėra saugios šioje šalyje. Musulmonai jas laiko savo nuosavybe ar vergėmis, todėl žemina jas, kaip tik nori“.
Patvirtinęs, kad „prie mūsų dukterų dažnai seksualiai priekabiauja įtakingi musulmonai“, mergaitės tėvas pridūrė, kad „policija mūsų nesiklausė penkias dienas“ ir tai padarė tik po to, kai „žinios apie pagrobimą paplito socialiniuose tinkluose“. To pasekoje kovo 26 d. 13-metė krikščionė mergina pasirodė teisme, kur ji „paliudijo, kad buvo pagrobta ir priversta pereiti į islamą ir priversta ištekėti [už musulmono].“ Dėl neigiamo ažiotažo, kilusio dėl šios konkrečios bylos, teisėjas nurodė ją grąžinti šeimai. Tačiau, kaip paaiškinama pranešime, „šis įsakymas žymi retą Pakistano krikščionių pergalę, kurią vargina pagrobimo, priverstinio atvertimo ir priverstinės santuokos klausimas“.
Priežastį, kodėl tik nedaugelis valdžios institucijų ką nors daro, o kai kurios netgi yra pagrobėjų/prievartautojų pusėje, paaiškino Azijos žmogaus teisių komisijos 2011 m. ataskaita:
Blogesnė padėtis yra policijoje, kuri visada yra islamo grupių pusėje, o mažumų grupes vertina kaip žemesnę gyvybės formą. Tamsioji priverstinio atvertimo į islamą pusė... apima nusikalstamus elementus, kurie užsiima išprievartavimu ir grobimu, o tada pateisina savo žiaurius nusikaltimus priversdami aukas pereiti į islamą. Musulmonų fundamentalistai džiaugiasi galėdami pasiūlyti šiems nusikaltėliams prieglobstį ir pasiteisindami tuo, kad jie daro didelę paslaugą savo šventam tikslui didinti musulmonų populiaciją.
Trumpai tariant, „krikščionės mergaitės yra skirtos tik musulmonų vyrų malonumui“ - cituojant tai, ką pasakė musulmonų vyrų grupė, likus kelioms sekundėms iki jiems įsirėžiant savo automobiliu į tris jaunas krikščiones mergaitės, kurios eidamos iš darbo nepaisė jų seksualinio priekabiavimo – viena jų mirė. Kalbėdamas apie šį įvykį, vienas žmogaus teisių aktyvistas teigė, kad policija „mažai daro, kad sulaikytų jaunus vyrus ir tariamai vilkina tyrimo procesą“:
Bet kurioje kitoje valstybėje [ne Pakistane] kaltininkai būtų areštuoti, nuteisti už žmogžudystę ir atliktų ilgalaikę bausmę. Smurtas prieš krikščionis yra retai tiriamas ir mažai tikėtina, kad bus paisoma teisingumo. Moterų statusas Pakistane yra žemas, bet dar žemesnis yra krikščionių moterų, kurios atsiduria teroro gniaužtuose, ypač po šios atakos. Musulmonų nevyriausybinės organizacijos „Solidarumo ir taikos judėjimas“ teigia, kad kasmet Pakistane pagrobiama, išprievartaujama ir priverčiama susituokti apie 700 krikščionių moterų - šis skaičius yra beveik dvi merginos per dieną, o pasaulis nieko nedaro.
Naujausia 2019 m. statistika rodo, kad „apie 1000 mergaičių iš [krikščionių ir kitų] religinių mažumų kasmet priverstinai atverčiama į islamą. Skaičiai gali būti [net] didesni, nes apie daugelį atvejų net nepranešama “.
Kaip dar vieną įsišaknijimo rodiklį galima nurodyti, kad dar 2010 m. vienas Pakistano pedofilas savo devynerių metų aukai prieš ją sumušdamas patarė „nesijaudinti, nes jis tą pačią paslaugą jau padarė kitoms jaunoms krikščionių mergaitėms“ – iš jų kai kurios vėliau buvo nužudytos. Aptardamas šį konkretų įvykį kitas žmogaus teisių aktyvistas taip apibendrino padėtį Pakistane:
Tai gėdinga. Tokių incidentų pasitaiko dažnai. Krikščionių merginos laikomos prekėmis, kurias galima sunaudoti laisvalaikiu. Jų išnaudojimas yra teisėtas. Pagal bendruomenės mentalitetą tai net nėra nusikaltimas. Musulmonai jas laiko karo grobiu.
