Šeima

Išskyrus dabartinius laikus, tėvo valdžia visada buvo laikoma vienu iš nekintamų socialinės santvarkos elementų, būtinų visoms tautoms ir visais laikais.

Tarp tikinčiųjų katalikų vis labiau auga noras nutraukti visus ryšius su išoriniu pasauliu.

Motinos turi mokyti vaikučius melstis, kad jie pamėgtų maldą ir paskiau tinkamai melstųsi.

Šiuolaikinėje visuomenėje moteris prarado savo pašaukimo prasmę. Viso to vaisius – šeimos suirimas. Tiktai vėl sugražinę šią prasmę išgelbėsime pasaulį.

Šiomis dienomis Lietuvoje siekiama įteisinti homoseksualiais santykiais paremtas civilines sąjungas ar partnerystes. Dėl šių iniciatyvų susirūpinę kunigai Arnoldas Valkauskas, Algirdas Toliatas ir Gabrielius Satkauskas kviečia tikinčiuosius dalyvauti maldos devyndienyje nuo gegužės 20 d.

Vyrai ir moterys linksta tapti idiotais skirtingais būdais, net priešingomis kryptimis. Būtent todėl jiems reikia vienas kito, dėl papildomumo ir pataisymo.

Esminis novatorių pažiūrų aspektas buvo ir yra prigimties sąvokos pakeitimas asmens sąvoka.

Kai prasidėjo vadinamoji moteriškės emancipacija, kiekviena jų laikė savo švenčiausia pareiga pasidaryti, kiek tik begalėdama, panaši į vyrą.

Kuo mažiau tvirtų ir tikinčių šeimų – tuo mažiau pašaukimų į kunigystę, vienuolinį gyvenimą, tuo daugiau nelaimingų žmonių, kurie vaikystėje nepatyrę tėvų meilės, išgyvenę tėvų skyrybas, girtavimus, neištikimybes turi tvarkytis su savo psichologinėmis ir dvasinėmis žaizdomis.

Būtent per ryšius su kitais žmonėmis mes augame tiek fiziškai, tiek dvasiškai. Istorija rodo, kad išliko tos šeimos, miestai, regionai ir civilizacijos, kurios turėjo stipriausius socialinius ryšius.

Jeigu Kinija dešimtmečiais atvirai skleidė „vieno vaiko“ propagandą, tai, atrodo, kad likusiose pasaulio šalyse veikia subtilesnė, bet ne mažiau paveiki įtaiga, dėl kurios net ir finansiškai vaikų galintiems turėti žmonėms tai padaryti psichologiškai yra sunkiau nei bet kada anksčiau.

Tikra visuomenės reforma visada yra grįžimas prie pradžios tobulumo. Tradicija yra ne kas kita, kaip tik tai: ištikimybė pirminiams principams, tiems, kuriais remiasi visa kita, iš kurių viskas kyla.

Mažylių šurmulys, prasta vyresnėlių nuotaika, tėvų nuovargis... Šeimos malda kartais panaši į kliūčių ruožą. Kaip galėtumėte ramiai ir tvarkingai melstis su savo vaikais?

Norint iš ko nors gauti naudos, reikia tam pasirengti. Jei nė kiek nesistengiame parengti savo vaikų tam, ką jie patiria kiekvieną sekmadienį bažnyčiose, neturėtume stebėtis, kad šv. Mišios tik paviršutiniškai paveikia jų sielas.

Stenkitės valgyti kartu kuo dažniau. Pasistenkite nevalgyti mašinoje, paskubomis ar atskirai. Susiburti prie vieno stalo yra labai svarbu.

Kultūros revoliucionieriai taikosi į ganytoją, nes nori prieiti prie avių.

Šv. Tomo Akviniečio pamokslas II sekmadieniui po Epifanijos.

Tauta yra šeimų šeima, tauta kyla iš šeimos ir ja remiasi – tai natūrali, Dievo nustatyta žmonių bendruomenių hierarchija, ir mes visi suvokiame, kad šeimos institucija turi esminę reikšmę visoms tautos gyvenimo sritims. Be šeimos tauta neišliks fiziškai, ir tada nebus kam nė dėstyti mirusios tautos etnokultūros.

Visa tai patvirtina, ką kartą yra parašęs Jamesas Douglas: „Jei kada būtų parašyta žiaurumo istorija, ji pripildytų tūkstančius tomų, o didžiausią dalį sudarytų žiaurumo vaikų atžvilgiu aprašymas“.

Nors ir stipriai prisirišęs prie savo žmonos, Tolkienas atmetė paviršutinišką meilės sampratą. Vietoje to jis laikėsi katalikiško požiūrio į meilę, kaip į valios aktą, labiau nukreiptą į kitą ir reikalaujantį aukoti savo prigimtinius instinktus.