Rekomenduojame: šv. Tomas Akvinietis, „Politiniai traktatai“ 

Šia publikacija tęsiame naują rubriką „Rekomenduojame“, kurioje vieną-du kartus per mėnesį skelbsime mūsų komandos rekomenduojamų gerų katalikiškų knygų apžvalgas (pirmoji apžvalga –ČIA, antroji – ČIA, trečioji – ČIA, ketvirtoji – ČIA). Mūsų dienomis katalikiškos leidyklos leidžia gana daug knygų, bet, deja, nemažos dalies jų atitikimas katalikų mokymui yra abejotinas. Mūsų tikslas – savo skaitytojams rekomenduoti vertas dėmesio knygas dvasiniam augimui. Stengsimės apžvelginėti tik tas knygas, kurias vis dar galima nesunkiai įsigyti.  

Jeigu matote prasmę mūsų veikloje, maloniai prašome ją paremti periodine parama Contribee platformoje. Šiuo metu mums labai reikalinga finansinė pagalba, kuri leis didinti mūsų komandos rengiamų publikacijų – knygų apžvalgų, interviu su įdomiais pašnekovais, autorinių straipsnių – skaičių. Kad galėtume reikšmingai padidinti unikalių mūsų rengiamų publikacijų skaičių, turime pasiekti 1000 eurų per mėnesį periodinės paramos sumą. Šiuo metu ši parama siekia 804 eurus per mėnesį. Periodinę paramą skirti galima čia: contribee.com/katalikutradicija

Kviečiame šiais metais 1,2 proc. nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skirti mūsų veiklai, kuria siekiame katalikų Tradicijos išsaugojimo ir atstatymo ten, kur ji prarasta. Šių metų pradžioje įsteigę viešąją įstaigą ir gavę paramos gavėjo statusą, jau turime galimybę priimti tokią paramą. Daugiau informacijos apie 1,2 proc. GPM skyrimą mūsų veiklai: https://katalikutradicija.lt/visi/redakcija/paremkite-kataliku-tradicijos-issaugojima

*** 

Nė vienas politiką iš esmės suprasti norintis katalikas negali apsiriboti kasdieninių politikos aktualijų stebėsena. Norint suprasti politiką iš esmės, privalu bandyti atsakyti: kokia yra politikos, politinės valdžios, įstatymų ir kitų su ja susijusių dalykų prigimtis. Iškilaus klasikinės politinės teorijos autoriaus šv. Tomo Akviniečio (1225-1274) „Politiniai traktatai“ (Logos, Valstybingumo studijų centras, 2021) – puikus pasirinkimas kiekvienam, kurio netenkina paviršutiniškas politikos supratimas. 

„Politinius traktatus“ sudaro du pagrindiniai Tomo Akviniečio tekstai apie politiką: „Apie valdžią“ (p. 62-118) ir Teologijos sumos dalis „Apie įstatymus“ (p. 126-217). Akviniečio mąstymas apie politiką pristatomas išsamiame prof. Vytauto Radžvilo įvade (p. 4-60). Veikalas „Apie įstatymus“ glaustai apžvelgiamas prof. Maximo Allardo OP ir prof. Gintauto Vyšniausko įvaduose. 

Politikoje veikia konkretūs žmonės. Todėl kiekviena politinė teorija remiasi tam tikru žmogaus supratimu. Akviniečio politikos samprata remiasi realistine (o ne šalia Dekarto židinio susapnuota) žmogaus samprata. Žmogus nėra savipakankamas, yra iš prigimties bendruomeniškas ir politiškas. Taigi, įvairių bendruomenių apskritai ir politinių bendruomenių konkrečiai egzistavimas yra natūrali žmonių egzistavimo pasekmė.  

Pasižymėdami proto galia, žmonės gali ieškoti būdų organizuoti bendrą gyvenimą. Problema ta, kad žmonės mąsto prieštaraudami vieni kitiems. Dėl to ir žmonių veikimas dažnai yra nukreiptas į nesuderinamai skirtingus tikslus. Tai lemia, kad žmonių tarpe bendruomeninis organizuotumas ir tikslingas veikimas spontaniškai nesusiklosto. Tam reikalinga valinga pastanga. Todėl, sako Akvinietis, kiekvienoje bendruomenėje būtinai reikia valdžios. Taigi, valdžios būtinai reikia ir politinei bendruomenei. 

Pasak Akviniečio, politinės bendruomenės egzistavimo tikslas – sudaryti sąlygas jai priklausančių žmonių intelektualiniam ir moraliniam tobulėjimui. Bet tobulėjimas nėra savitikslis. Kalbėjimas apie tobulėjimą veda link tobulėjimo tikslingumo klausimo: kodėl galiausiai reikia tobulėti? Politikos filosofas prof. V. Radžvilas pažymi, kad net ir iškiliausi ikikrikščioniškos politinės teorijos mąstytojai nesugebėjo atsakyti, koks yra galutinis, objektyvus ir pasiektinas žmogaus gyvenimo tikslas (p. 23). Tokio atsakymo nebuvimas nėra antraeilė problema. Jei galutinis ir objektyvus  žmogaus gyvenimo tikslas lieka neaiškus, tai apskritai neaišku, kaip ir kodėl išvis kas nors turėtų kažko siekti: juk tobulėti reiškia artėti link tam tikro tikslo, bet jei galiausiai šis tikslas lieka neaiškus, tai galop neaiškaus tikslingumo lieka ir bet koks tobulėjimas. Savo ruožtu, jei tobulėjimas galiausiai būtų dėl neaiškaus tikslo, savo egzistavimo tikslingumo pagrįstumą prarastų ir politinė bendruomenė, kurios egzistavimą grindžia būtinybė sudaryti sąlygas tobulėjimui. Akvinietis šios ikikrikščioniškų klasikinės politinės teorijos mąstytojų problemos išvengia: galutinis ir objektyvus kiekvieno žmogaus gyvenimo tikslas yra visio beatifica, palaimingasis Dievo regėjimas. Tai yra objektyvus, galutinis ir pasiekti įmanomas žmogaus gyvenimo tikslas, struktūruojantis visą Akviniečio politinę teoriją. Politinė bendruomenė pati į šį tikslą neatves ir nėra tam skirta, bet ji gali ir turi laiduoti sąlygas, padėsiančias siekti šio tikslo. Šių sąlygų visumą galima vadinti bendruoju gėriu.

Prenumeruokite Katalikų Tradicijos savaitės straipsnių apžvalgą.

Politinė valdžia turi kreipti piliečius link politinės bendruomenės egzistavimo tikslo, bendrojo gėrio, realizavimo. Arba valdžia veikia pagal savo paskirtį, arba ne. Akvinietis pabrėžia: jei valdžia kreipia į bendrąjį gėrį, ji teisinga; jei valdžia į bendrąjį gėrį nekreipia, tai ji neteisinga. Žmogiškieji įstatymai yra įrankis, leidžiantis piliečius nukreipti į bendrąjį gėrį. Politinė valdžia neturi įgaliojimo veikti būdu, kuris nesuderinamas su bendruoju gėriu ir taip trukdo žmogui siekti galutinio savo egzistavimo tikslo. Taigi, ir įstatymus politinė valdžia gali leisti tik tokius, kurie neprieštarauja bendrajam gėriui ir žmogaus gyvenimo tikslui. 

Politika ir politinis valdymas neįmanomas be valdžios. Šiais laikais valdžios pozicijose nemaža politikų, kurie save laiko krikščionimis, nors jų politinis veikimas yra antikrikščioniškas. Veikiausiai šv. Tomas Akvinietis pasiūlytų melstis už tokių politikų atsivertimą, tuo pačiu konstatuodamas, kad toks politiko elgesys veda į pačiam politikui pražūtingas pasekmes. Jei politikas (nesvarbu, karalius, parlamento narys ar koks kitas) buvimą išskirtinėje galios pozicijoje, valdžioje, realizuoja ne kaip progą tobulėti dorybėse ir pasiruošimą amžinajam gyvenimui, bet kaip progą antikrikščioniškam veikimui, tai jis pats sau intensyviai gausina amžinąją bausmę. „Iš kiekvieno, kuriam daug duota, bus daug pareikalauta.“ (Lk 12, 48) 

Tomo Akviniečio politiniai traktatai primena: pilnavertiškai politiką galima suprasti tik galutinio žmogaus gyvenimo tikslo perspektyvoje. Žmogaus galutinis tikslas yra palaimingasis Dievo regėjimas. Dievas sukūrė žmogų taip, kad šis būtų linkęs gyventi tam tikrą valdžią turinčioje politinėje bendruomenėje. Dėl to žmogus savojo galutinio tikslo įprastai siekia politinės bendruomenės sąlygomis. Politinė valdžia turi užtikrinti, kad politinėje bendruomenėje sąlygos siekti savo galutinio gyvenimo tikslo būtų kuo palankesnės. 

Tomo Akviniečio tekstai apie politiką pasižymi tuo, kad jis fundamentalias idėjas geba perteikti paprasta kalba. Dėkodami Akviniečio tekstus iš lotynų kalbos išvertusiam prof. G. Vyšniauskui, rekomenduojame Akviniečio „Politinius traktatus“ kiekvienam, kuris siekia geriau suprasti, kas yra politika ir kokia ji turėtų būti.

***

Šv. Tomo Akviniečio knygą „Politiniai traktatai“ galima įsigyti ne viename skirtingame knygyne, pigiausia naujos knygos kaina –  ČIA ir ČIA.

Paremkite musu veikla

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

Kiti straipsniai, pažymėti

Susiję straipsniai

Įkeliamas komentaras Komentaras bus atnaujintas po 00:00.

Būkite pirmas pakomentavęs.

Rašyti komentarą...
arba komentuokite kaip svečias
0
bendrinimų
Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.