Die II infra octavam Pentecostes
Pirmadienis Sekminių oktavoje
Sekminių oktava, panašiai kaip Velykų, naujai pakrikštytiems primena grožį krikščioniško gyvenimo, į kurį jie neseniai įžengė, taip pat tikrą gėrį, kurį ji dovanoja.
Šios dienos Mišių introitas išreiškia krikščionišką džiaugsmą dėl galimybės Komunijoje priimti paties Išganytojo Kūną, tikrą dangiškąją duoną, kuri buvo išpranašauta seniai (dangiškoji mana judėjams dykumoje). Apaštalas Evangelijoje mums rodo prisikėlusį Kristų kaip tikrą Vadą ir Gelbėtoją. Visi be išimties, judėjai ir pagonys, įtikėję į Jėzų Kristų, gali priimti Krikštą ir gauti visų nuodėmių atleidimą. Tačiau išsigelbėti galima tik per Jį, todėl netikintis į Dievo Sūnų, pasaulio Išganytoją, yra pasmerktas.
Introitus
Ps. 80, 17. Cibávit eos ex ádipe fruménti, allelúia: et de petra, melle saturávit eos, allelúia, allelúia.
Ps 80, 2. Exsultáte Deo, adiutóri nostro: iubiláte Deo Iacob.
Introitas
Ps 80, 17. Jis pamaitino juos geriausiais kviečiais, aleliuja, ir pasotino medumi iš uolos, aleliuja, aleliuja.
Ps 80, 2. Džiaukitės Dievu, mūsų padėjėju, linksmai šūkaukite Jokūbo Dievui.
Oratio
Deus, qui Apóstolis tuis Sanctum dedísti Spíritum: concéde plebi tuæ piæ petitiónis efféctum; ut, quibus dedísti fidem, largiáris et pacem. Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate eiusdem Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Dieve, kuris savo apaštalams atsiuntei Šventąją Dvasią, išgirsk savo tautos pamaldžius prašymus ir suteik jai tai, ko ji prašo: kad tiems, kuriems davei tikėjimą, duotumei ir taiką. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja tos Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Actuum Apostolórum. (Act. 10, 34 et 42–48)
In diébus illis: Apériens Petrus os suum, dixit: Viri fratres, nobis præcépit Dóminus prædicáre pópulo: et testificári, quia ipse est, qui constitútus est a Deo iudex vivórum et mortuórum. Huic omnes Prophétæ testimónium pérhibent, remissiónem peccatórum accípere per nomen eius omnes, qui credunt in eum. Adhuc loquénte Petro verba hæc, cecidit Spíritus Sanctus super omnes, qui audiébant verbum. Et obstupuérunt ex circumcisióne fidéles, qui vénerant cum Petro: quia et in natiónes grátia Spíritus Sancti effúsa est. Audiébant enim illos loquéntes linguis et magnificántes Deum. Tunc respóndit Petrus: Numquid aquam quis prohibére potest, ut non baptizéntur hi, qui Spíritum Sanctum accepérunt sicut et nos? Et iussit eos baptizári in nómine Dómini Iesu Christi.
Skaitinys
Skaitinys iš Apaštalų darbų knygos. (Apd 10, 34 ir 42–48)
Anomis dienomis: Atvėręs lūpas, Petras pasakė: „Vyrai broliai, Dievas mums įsakė skelbti tautai ir liudyti, kad jis yra Dievo paskirtasis gyvųjų ir mirusiųjų teisėjas. Apie jį visi pranašai liudija, kad kiekvienas, kas jį tiki, gauna jo vardu nuodėmių atleidimą.“ Petrui tebekalbant šiuos dalykus, Šventoji Dvasia nužengė ant visų, kurie klausėsi žodžio. Su Petru atvykę žydų kilmės tikintieji labai stebėjosi, kad ir pagonims buvo išlieta Šventosios Dvasios dovana. Mat jie girdėjo juos kalbant kalbomis ir šlovinant Dievą. Tuomet Petras tarė: „Argi kas galėtų šitiems neduoti krikštui vandens, jeigu jie, kaip ir mes, gavo Šventąją Dvasią?!“ Ir jis liepė juos pakrikštyti Jėzaus Kristaus vardu.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Act. 2, 4. V. Loquebántur váriis linguis Apóstoli magnália Dei. Alleluia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Apd 2, 4. V. Įvairiomis kalbomis skelbė apaštalai didžius Dievo darbus. Aleliuja.
Alleluia
Alleluia.
V. Veni Sancte Spiritus, reple tuorum corda fidelium: et tui amoris in eis ignem accende.
Aleliuja
Aleliuja.
V. Ateik, Šventoji Dvasia, pripildyk savo tikinčiųjų širdis ir savo meilės ugnį jose uždek.
Sequentia
Veni, Sancte Spíritus, / Et emítte cælitus, / Lucis tuæ rádium.
Veni, pater páuperum, / Veni, dator, múnerum, / Veni, lumen córdium.
Consolátor óptime, / Dulcis hospes ánimæ, / Dulce refrigérium.
In labóre réquies, / In æstu tempéries, / In fletu solátium.
O lux beatíssima, / Reple cordis íntima, / Tuórum fidélium.
Sine tuo númine, / Nihil est in hómine, / Nihil est innóxium.
Lava quod est sórdidum, / Riga quod est áridum, / Sana quod est sáucium.
Flecte quod est rígidum, / Fove quod est frígidum, / Rege quod est dévium.
Da tuis fidélibus, / In te confidéntibus, Sacrum septenárium.
Da virtútis méritum, / Da salútis éxitum, / Da perénne gáudium.
Amen. Allelúia.
Sekvencija
Ateik, Šventoji Dvasia, / Ir atsiųsk iš dangaus / Spindulį šviesos Tavosios.
Ateik, vargdienių Tėve, / Ateik malonių dovanotoja, / Ateik, širdžių šviesa.
O geriausioji guodėja, / O mieloji sielos viešnia, / O saldžioji atgaiva!
Darbe esi atilsis, / Kaitroje – vėsa, / Raudoje – paguoda.
O labiausiai palaimintoji šviesa, / Pripildyk slapčiausias širdies gelmes / Tavųjų tikinčiųjų.
Be Tavosios malonės / Nieko nėra žmoguje, / Nieko nėra nepažeisto.
Nuplauk tai, kas purvina, / Sudrėkink, kas išdžiūvę, / Išgydyk, kas sužeista.
Palenk užkietėjusį, / Sušildyk sušalusį, / Vesk iškrypusį iš kelio.
Duok Taviesiems tikintiesiems, / Viltį į Tave sudėjusiems / Šventą septyneriopą malonę.
Duok atpildą už dorybę, / Duok išganingą išėjimą, / Duok amžinąjį džiaugsmą.
Amen. Aleliuja.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Ioánnem. (Ioann. 3, 16–21)
In illo témpore: Dixit Iesus Nicodémo: Sic Deus diléxit mundum, ut Fílium suum unigénitum daret: ut omnis, qui credit in eum, non péreat, sed hábeat vitam ætérnam. Non enim misit Deus Fílium suum in mundum, ut iúdicet mundum, sed ut salvétur mundus per ipsum. Qui credit in eum, non iudicátur; qui autem non credit, iam iudicátus est: quia non credit in nómine unigéniti Fílii Dei. Hoc est autem iudícium: quia lux venit in mundum, et dilexérunt hómines magis ténebras quam lucem: erant enim eórum mala ópera. Omnis enim, qui male agit, odit lucem, et non venit ad lucem, ut non arguántur ópera eius: qui autem facit veritátem, venit ad lucem, ut manifesténtur ópera eius, quia in Deo sunt facta.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Joną tęsinys. (Jn 3, 16–21)
Anuo metu: Jėzus kalbėjo Nikodemui: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą. Dievas gi nesiuntė savo Sūnaus į pasaulį, kad jis pasaulį pasmerktų, bet kad pasaulis per jį būtų išgelbėtas. Kas jį tiki, tas nebus pasmerktas, o kas netiki, jau yra nuteistas už tai, kad netiki viengimio Dievo Sūnaus. Teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą, nes jų darbai buvo pikti. Kiekvienas nedorėlis neapkenčia šviesos ir neina į šviesą, kad jo darbai aikštėn neišeitų. O kas vykdo tiesą, tas eina į šviesą, kad išryškėtų, jog jo darbai atlikti Dieve.“
Offertorium
Ps. 17, 14 et 16. Intónuit de cælo Dóminus, et Altíssimus dedit vocem suam: et apparuérunt fontes aquárum, allelúia.
Ofertoriumas
Ps 17, 14 ir 16. Viešpats sugriaudė iš dangaus, suskambėjo Aukščiausiojo balsas, ir atsivėrė vandens šaltiniai, aleliuja.
Secreta
Propítius, Dómine, quæsumus, hæc dona sanctífica: et, hóstiæ spiritális oblatióne suscépta, nosmetípsos tibi pérfice munus ætérnum. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Būk malonus, meldžiame Tave, Viešpatie, ir šias dovanas pašvęsk, ir dvasiškos aukos atnašą priėmęs, padaryk mus sau amžina dovana. Per mūsų Viešpatį...
Communio
Ioann. 14, 26. Spíritus Sanctus docébit vos, allelúia: quæcúmque díxero vobis, allelúia, allelúia.
Komunija
Jn 14, 26. Šventoji Dvasia išmokys jus, aleliuja, visko, ką jums esu pasakęs, aleliuja, aleliuja.
Postcommunio
Adésto, quæsumus, Dómine, pópulo tuo: et, quem mystériis cæléstibus imbuísti, ab hóstium furóre defénde. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Meldžiame Tave, Viešpatie, stovėk šalia savo tautos, ir tuos, kuriuos pasotinai dangiškomis paslaptimis, gink nuo priešų pykčio. Per mūsų Viešpatį...
