Tradicija

Taip klaidžiodami diena iš dienos pasimetame, pametame artimus žmones, prarandame kaimynus, atmintį, tradicijas. Ir kai šios pamatinės žmogaus kiekvieno gyvenimo vertybės netenka reikšmės – pametame ir save.

Tradicinių Mišių centre yra Dievas – tai teocentrinės Mišios. Naujųjų Mišių centre yra žmogus – jos yra antropocentrinės.

Tokių jie mūsų nori: netekusių savo tradicijų, pažemintų iki žmogaus pavidalo būtybių, patenkintų besimurkdančių savo pačių purve, maitinamų suklastotais, niekingais ir absurdiškais pakaitalais.

Nėra jokių abejonių, kad priėjome lemiamą momentą, liūdną ir kartu logišką akimirką. Mes pasiekėme ribą, kurią buvo galima numatyti.

Šis liturginis atgimimas tėra regima platesnio tradicijos ir dogmų atgimimo išraiška. Jaunimas nori išganančių Kristaus žodžių, kurie randami patikimoje doktrinoje ir iškilmingo Dievo garbinimo metu.

Kryžius yra neatskiriama Lietuvos peizažo dalis. Sunku įsivaizduoti kaimą, šventorių, kapines, pakeles, laukus ir net miško tankmę be šio liaudiško medinio paminklo.

Jie vadina jus schizmatikais, nes nenori turėti su jumis nieko bendra. Dar daugiau, jie nenori turėti nieko bendra su Kryžiumi, ir jiems lengviau kaltinti Marcelį ir jo sekėjus nei savo pačių drąsos stoką.

Ši savaitė tradiciniame katalikiškame kalendoriuje – ypatinga, nes turime galimybę jungtis prie senovinės romietiškos praktikos, siekiančios net apaštalų laikus.

Popiežiaus Pranciškaus 2021 m. liepos 16 d. paskelbto motu proprio Traditionis custodes tikslas yra užgniaužti bet kokią ištikimybę tradicinei liturgijai, tačiau iš tikrųjų tai įžiebs karą, kuris neišvengiamai baigsis Bažnyčios Tradicijos triumfu.

Šių metų Pasaulio jaunimo dienų, vykusių Lisabonoje, metu Vatikanas paprašė jose dalyvavusių jaunuolių ranka užrašyti savo sugalvotas maldos intencijas.