Belgijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, statistika rodo nuolatinį Bažnyčios mažėjimą. Šios šalies Bažnyčios paskelbtoje metinėje ataskaitoje (už 2022 m.) nurodoma, kad nuo 2017 m. bendras sekmadienių lankomumas sumažėjo 40 %. Šį reiškinį paspartino su pandemija susiję suvaržymai, tačiau ir jai pasibaigus skaičiai negrįžo į ankstesnį lygį.
Sakramentinis gyvenimas
Sekmadieninės religinės praktikos lygis Belgijoje įspūdingai sumažėjo, palyginti su padėtimi prieš COVID pandemiją. Nors apribojimų panaikinimas 2022 m. leido pristabdyti šį nuosmukį, dalyvavimas sekmadienių Mišiose vis dar yra 40 % mažesnis nei 2017 m.
Skaičiuojant grynaisiais skaičiais, 2017 m. trečiąjį spalio sekmadienį buvo suskaičiuoti 286 393 praktikuojantys katalikai, o 2022 m. – skaičiuojant tą patį sekmadienį – tik 172 968. Tai rodo 40% sumažėjimą, kuris trumpam šešerių metų laikotarpiui yra milžiniškas.
Krikštų, sutvirtinimų ir santuokų skaičius taip pat akivaizdžiai mažėja, tačiau ne taip greitai.
2021-2022 m. krikštų skaičius išaugo 17 %, tačiau, palyginti su 2017 m., jų sumažėjo 15 %. Santuokų skaičius nuo vienų metų iki kitų išaugo 72 %, nes dėl pandemijos suvaržymų šios ceremonijos kurį laiką visai negalėjo vykti. Palyginti su 2017 m., jų taip pat sumažėjo 12 %. Kalbant apie sutvirtinimus, per šešerius metus jų sumažėjo 21 %.
Be to, per šešerius metus Bažnyčia neteko net 915 vyskupijų kunigų – 33 %, t. y. trečdalio. Kalbant apie vienuolių kunigų skaičių, šis sumažėjo 22 %.
Nepaisant to, save laikančių katalikais žmonių skaičius išlieka palyginti stabilus, jis sumažėjo 5 % ir tokie žmonės vis dar sudaro apie pusę Belgijos gyventojų. Parapijų skaičius per šį laikotarpį sumažėjo 6 %.
Neišmoktos pamokos
Deja, metinio pranešimo autorių komentarai apie šią situaciją yra daugiau nei nuviliantys. Ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama nacionalinei sinodo proceso sintezei ir atkartojami šiame procese išsakyti teiginiai, pavyzdžiui, pabrėžiamas „neteisybės jausmas dėl moterų vietos Bažnyčioje“.
Kitoje vietoje rašoma: „Jaunimas pageidauja, kad Bažnyčia susisietų su savo laiku. [...] Abejojama Bažnyčios, kaip organizacijos, patikimumu: ji suvokiama kaip pasenusi, nelanksti ir svetima pasauliui.“
Tokiomis išvadomis ignoruojama, kad Bažnyčia ne visur traukiasi – tradicinių Mišių bendruomenės visame pasaulyje auga ir pritraukia daugybę jaunų tikinčiųjų. Kunigų ir vienuolių skaičius tokiose bendruomenėse taip pat kiekvienais metais auga.
Atsakymas į spartų Bažnyčios nykimą negali būti daugiau to, kas ir lėmė šį nykimą – dar labiau prisitaikyti prie pasaulio dvasios. Tendencijos rodo, kad ilgainiui išliks tos bendruomenės, kurios grįžta prie Bažnyčios Tradicijos.
