Marcelis Lefebvre'as misijoje Gabone

Šv. Pijaus X kunigų brolijos įkūrėjas arkiv. Marcelis Lefebvre‘as 1990 metais Prancūzijos teismo buvo nuteistas už „rasinės neapykantos“ kurstymą ir šmeižtą dėl pasisakymo, kad „būtų geriausia, jei musulmonai grįžtų namo“. Arkivyskupas perspėjo, kad imigrantai iš musulmoniškų šalių niekada netaps tikrais prancūzais ir kad po truputį jie ims prancūzams primetinėti savus įstatymus.

Teismo proceso metu arkivyskupas kategoriškai neigė kaltinimus rasine neapykanta ir aiškiai išdėstė, kodėl priešinasi musulmonų imigracijai į savo gimtąją šalį. Šie jo žodžiai kaip niekad aktualūs šiandien, kai Europos politinis elitas demografinę krizę bando spręsti įsileisdamas mases imigrantų iš musulmoniškų šalių, o tam pasipriešinti bandantys savo šalių patriotai kaltinami rasine neapykanta. Galiausiai, tai stipriai kontrastuoja ir su dabartine daugybės Bažnyčios hierarchų laikysena, pavyzdžiui, su Vokietijos vyskupų konferencijos raginimu į Vokietiją įsileisti kuo daugiau imigrantų.

Iš arkivyskupo Marcelio Lefebvre‘o pareiškimo Paryžiaus teismui:

„Koranas, kuris yra musulmonų įstatymas, skatina diskriminaciją, neapykantą ir smurtą.

Nekaltinkite manęs tuo, ką aš smerkiu. Šios neapykantos ir smurto įrodymų yra daugybė – praeityje ir dabartyje. Kol musulmonai krikščioniškoje šalyje yra nereikšminga mažuma, draugiškas sugyvenimas yra įmanomas, kadangi tada jie laikosi šalies, kuri juos priėmė, įstatymų ir papročių. Bet kai tik jų yra daugiau ir jie susiorganizuoja, jie tampa agresyvūs ir bando primesti savo įstatymus, priešiškus Europos civilizacijai.

Pavyzdžių yra begalė. Rytoj jie taps mūsų miestų merais ir pavers mūsų bažnyčias mečetėmis. Turėsime tapti musulmonais arba palikti šalį, arba tapti jų belaisviais. Visa tai yra islamo prigimties dalis. Smerkdamas šį rasizmą, aš pats netampu rasistu.

Tariamas mano šmeižtas buvo tik faktų išdėstymas. Policija žino apie prekybą baltaisiais vergais, kuri egzistuoja iki šiol. Mūsų tėvynainių grobimo pasmerkimas nėra šmeižtas, tai kvietimas įgyvendinti teisingumą ir apsaugoti mūsų piliečius. Jei uždrausite skambinti pavojaus varpais dėl žalingų islamo įsiveržimo į Prancūziją ir Europą pasekmių, jūs tapsite bendrininkais to smurto, kurio krikščioniškose šalyse Korano vardu imasi islamas. Teismui mus apskundė tie, kas remia giliai įsišaknijusį islamo rasizmą prieš prancūzus, prieš žydus, prieš kiekvieną religiją, kuri nėra islamas.

Aš nesu rasistas dėl to, kad smerkiu rasizmą. Visą savo gyvenimą gyvenau tarp kitų rasių, Afrikoje praleidau 30 metų – tarp animistų ir musulmonų, – stengdamasis teikti jiems dvasines ir materialines gerybes: [steigdamas] mokyklas, klinikas. Ir jie man už tai buvo dėkingi, apdovanojo mane Gabono Pusiaujo žvaigždės ordinu ir Senegalo nacionaliniu ordinu, ir Prancūzijos vyriausybė pripažino mano nuopelnus užjūriuose ir apdovanojo mane Garbės legiono ordinu.

Pasmerkti mane už rasizmą, kadangi stengiuosi apsaugoti savo Tėvynę, kurios egzistencijai ir krikščioniškoms tradicijoms yra iškilęs pavojus, reikštų panaudoti teisingumą neteisingumui, atiduoti teisingumą į budelių rankas prieš aukas, kurių vienintelė teisė yra numirti tyloje. Tai būtų neteisingumo viršūnė.“

Kiti straipsniai, pažymėti

Susiję straipsniai

Įkeliamas komentaras Komentaras bus atnaujintas po 00:00.

Būkite pirmas pakomentavęs.

Rašyti komentarą...
arba komentuokite kaip svečias
Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.
Daugiau informacijos Sutinku Nesutinku