Kviečiai

Ps 96, 7–8. Šlovinkite Viešpatį, visi jo angelai; išgirdo ir apsidžiaugė Sionas; ir šokinėjo iš džiaugsmo Judo dukterys.

Ps 96, 1. Viešpats karaliavo, lai šokinėja iš džiaugsmo žemė; lai džiūgauja gausios salos.

(Introitas)

Geroji Maitintoja Motina Bažnyčia šio sekmadienio kolektoje su pasitikėjimu meldžia už savo vaikus, Dievo šeimą, kad Gailestingajam Tėvui paremiant savo galybe, mes stiprėtume malonėmis ir remtumėmės vien Dangaus viltimi, kuri mums yra tarsi inkaras, neleidžiantis pražūti audringoje pasaulio jūroje.

Epistolė mums pateikia šventojo apaštalo Pauliaus Laiško kolosiečiams ištrauką. Pagonių Apaštalas primena mūsų tikruosius titulus, kuriais galime didžiuotis ir džiaugtis labiau nei tie, kurie susilaukia žemiškojo įvertinimo ir apdovanojimų: DIEVO IŠRINKTIEJI, ŠVENTIEJI, NUMYLĖTINIAI. Esame nebe vergai, nebe tarnai, bet Jėzaus Kristaus malone ir meile esame ypatingi Dievo bičiuliai. Šventasis popiežius Leonas Didysis mus ragina: „pažink, krikščioni, savo kilnumą“. Tačiau, tas, kuris yra apdovanotas, savo elgesiu turi įrodyti, jog yra vertas šio garbingo apdovanojimo, tad Apaštalas primena mūsų pareigas: „apsivilkite nuoširdžiu gailestingumu, gerumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu. Būkite vieni kitiems pakantūs ir atleiskite vieni kitiems, jei vienas prieš kitą turite skundą. Kaip Viešpats jums atleido, taip ir jūs atleiskite. Viršum viso šito tebūna meilė, kuri yra tobulumo raištis. Jūsų širdyse teviešpatauja Kristaus ramybė, į kurią esate pašaukti viename kūne. Būkite dėkingi!“ Galiausiai išmintingasis Mokytojas pateikia glaustą taisyklę, kuri tinka visais gyvenimo atvejais: VISA DARYKITE VIEŠPATIES JĖZAUS VARDU, PER JĮ DĖKODAMI DIEVUI TĖVUI.

Šventoji Evangelija skelbia Viešpaties Jėzaus palyginimą apie kviečius ir rauges, kurias geroje dirvoje pasėjo nedoras priešas. Nors šeimininko tarnai siūlosi eiti ir išravėti piktžoles, bet šis liepia palūkėti iki pjūties meto. Aišku, šis Viešpaties palyginimas nėra agronomijos pamoka, bet gilus pamokymas. Dirva – tai pasaulis, kuriame gyvena Dievo vaikai, tačiau tarp jų yra ir raugių – nusidėjėlių, kuriuos veikia piktoji dvasia. Dauguma iš mūsų norėtume, kad nedorieji jau dabar gautų ką užsidirbo, tačiau Viešpats neskuba, sakydamas, kad tam bus laikas, kuomet viskas pasibaigs. Kodėl? Tikrai ne dėl to, kad Viešpačiui patiktų blogis, ne – Jis jo nekenčia, tačiau myli nusidėjėlį, todėl nori ir stengiasi, kad kiek galima daugiau raugių virstų kviečiais.  Juk jei nebūtų tokios progos, nė vienas neišliktume. Galiausiai mūsų širdis yra toji dirva, kurioje darbuojasi ir Dievas, bet, deja, ir piktasis, sėdamas pagundas, nedorybes, ydas... Ravėkime pirmiausia savo širdžių lysves, išraukime blogio šaknis ir nedorybės piktžoles, tuomet tikrai neturėsime laiko teisti kitą ir skubėti jį pasmerkti.

Viešpaties dešinioji parodė galybę,

Viešpaties dešinioji mane išaukštino;

nemirsiu, bet gyvensiu

ir apsakysiu Viešpaties darbus.

(Ofertorijus)

Paremkite musu veikla

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

Kiti straipsniai, pažymėti

Susiję straipsniai

Įkeliamas komentaras Komentaras bus atnaujintas po 00:00.

Būkite pirmas pakomentavęs.

Rašyti komentarą...
arba komentuokite kaip svečias
0
bendrinimų
Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.