Norint iš ko nors gauti naudos, reikia tam pasirengti. Jei nė kiek nesistengiame parengti savo vaikų tam, ką jie patiria kiekvieną sekmadienį bažnyčiose, neturėtume stebėtis, kad šv. Mišios tik paviršutiniškai paveikia jų sielas.
Netiesioginis pasirengimas
Tam tarnauja daugelis dalykų, bet čia paminėsime tik du:
Pirmiausia, tėvas žodžiais ir pavyzdžiu turėtų savo vaikų sielose ugdyti pagarbą tėvystei, kuri yra Dievo tėvystės atspindys (plg. Ef 3, 15). Ši pagarba savo tėvui galbūt labiausiai skatina pagarbią baimę Dievui ir šventiems dalykams – jausmą, kurį vaikai turėtų patirti šv. Mišiose.
Antra, padėkite savo vaikams suprasti, jog kai kada – ne tik per Mišias – reikia pabūti ramiems ir patylėti. Vienas paprastas – nors dažnai nelengvas – būdas tai padaryti yra mokyti vaikus tylėti, kai suaugusieji kalba. Taip ugdomas dėmesingumas, pagarba, hierarchiškumo suvokimas, nuolankumas, įsiklausymas – savybės, kurios be galo reikalingos veiksmingam dalyvavimui Mišiose ir malonės priėmimui.
Tiesioginis pasirengimas
Kartą paklausiau savo mokinių, kiek iš jų per Mišias naudojasi mišiolu. Visi pareigingai iškėlė rankas. Tuomet paklausiau: „O kas iš jūsų skaito mišiolą šeštadienio vakare?“ Nė vienas nesujudėjo.
Jeigu nė minutėlės neskiriame apmąstymui, ką ketiname daryti, kaip galime tikėtis vaisingai priimti tai, ką mūsų Viešpats nori mums duoti? Labai naudinga šeštadienį skirti šiek tiek laiko (galbūt po Rožančiaus ar vakaro maldų) sekmadienio Mišių ir kintamų jų dalių aptarimui. Jei vaikai iš anksto išgirs, kokios maldos bus kalbamos sekmadienio Mišiose, tikėtina, kad jie dėmesingiau seks mišiolą ir bus labiau pasirengę priimti Dievo jiems siunčiamas malones.
Venkite pasaulietiškų pramogų ir šiuolaikinių technologijų
Vienas mano mokinys neseniai pastebėjo, kad „dėl šiuolaikinių technologijų pasaulis tapo kitoks nei anksčiau, todėl atitinkamai ir mes turime kitaip elgtis“. Manau, jis teisus. Mes pernelyg atsiduodame šiuolaikinėms technologijoms, nors daugeliu atžvilgių jos veikia mus neigiamai, pavyzdžiui, atskiria žmones vienus nuo kito, skatindamos juos pasinerti į savo asmeninius pomėgius. Krikščionys visais laikais susidurdavo su pasaulio dvasia, bet dėl šiuolaikinių technologijų ir jų siūlomų pramogų (laisvai ir lengvai pasirenkamų filmų, muzikos, televizijos laidų, sporto varžybų, socialinių tinklų) ši dvasia nūdien daug labiau prasismelkia į mūsų gyvenimą.
Būtų gerai Viešpaties dieną visiškai atsisakyti šių pasaulio dvasią skleidžiančių šaltinių. Šitaip pašalintume pavojingą gerojo Dievo konkurentą, besivaržantį dėl mūsų dėmesio. Jį galima pakeisti bendromis šeimos pramogomis (išvykomis, žaidimais, koncertais, ilgais pokalbiais prie stalo ir pan.), puoselėjančiomis visų namiškių ryšį.
Kun. Jonathonas Loopas yra Nekaltojo Prasidėjimo akademijos (Post Folsas, Aidaho valstija, JAV) direktorius.
