Prieš mūšį Henrikas V drąsina savo karius, gražiai išskleisdamas katalikiškos ir vyriškos narsos bei nesavanaudiško pasiaukojimo grožį. Pradėdamas kalbą nuo iš pirmo žvilgsnio tuščių dalykų, jis greitai persiima nulankumu ir įprasmina mūšį ne tik politiniame savo šalies, bet ir religiniame kontekste.

Po Kalvarijos Kryžiumi trys kareiviai metė burtus, vienas jų buvo Velnias ir jis išlošė Kristaus Rūbą.

 Pertvarkius kalendorių, pašalinta gilias šaknis turinti šventė – Brangiausiojo Kristaus Kraujo iškilmė, tradiciniame liturginiame kalendoriuje švenčiama liepos 1-ąją.

Kuomet kalbame apie aprangos meną, tarp pamaldžių katalikų egzistuoja dvi mąstymo mokyklos. Pirmoji kaip aukščiausią tikslą iškelia kuklumą; antroji gi aukština normalumą. Deja, galima sakyti, kad abi šios mokyklos galutinai nepasiekia tikslo.

Nyderlandų dailininko Gerrito van Honthorsto paveikslas „Kristus prieš vyriausiąjį kunigą“ kviečia mus prisiminti vieną iš rečiau prisimenamų mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Kančios epizodų.

Uolus dorybių praktikavimas dažnai vaizduojamas kaip kažkas atšiauraus, nepatrauklaus. Dorybingi žmonės, regis, nespindi gyvenimo džiaugsmu, slopina savo troškimus, kuriuos patenkinę dauguma tampa laimingi. Tačiau ar toks požiūris tikslus?

Vasario 24-27 dienomis Vilniuje vyks kasmetinė Knygų mugė, kurioje, kaip ir kiekvienais metais, bus galima įsigyti ir tradicinių katalikiškų leidinių.

Tenka ir auklėjime svarbiausiu daiktu laikyti ne auklėjimo techniką, ne išviršinį mandagume poliravimą, nors visa tai labai reikalinga, bet centrinius dvasios kultūros dalykus, kilnių pažiūrų į gyvenimą kaskart didesnį sieloje įsigalėjimą, joms ištikimume kaskart uolesnį pažangos darymą.

Iš Vatikano II susirinkimo grįžę vyskupai šio susirinkimo vardu ėmėsi žiaurių naikinimo ir ikonoklastinių veiksmų. Tai baigėsi sunaikinimu monumentų, kuriuos aukodamiesi statė ir mums perleido mūsų protėviai.

Nors atrodė, kad mūsų klasiko kūryba jau yra gerai žinoma ir ištyrinėta, archyvų lobiai atvertė naują puslapį lietuvių muzikos istorijoje – atrastos iki šiol niekam nežinomos 29 J. Naujalio bažnytinės kompozicijos.

1619 metais dailininkui Domenico Zampieri, kurį paprastai vadina slapyvardžiu „Domenichino – mažasis Dominykas“, buvo pavesta padaryti monumentalų altoriaus paveikslą savo gimtojo Bolonijos miesto dominikonų vienuolynui, skirto Šv. Agnietei, kurios šventė švenčiama šiandien.

Kodėl jie negali statyti gražių vėjo malūnų? Kodėl industrija turi būtinai gaminti tokius šaltus, depresiją varančius begemotus?

Baigti Kauno bernardinų vienuolyno ir Šv. Jurgio kankinio bažnyčios statinių komplekso vienuolyno refektoriaus polichrominio dekoro konservavimo, restauravimo darbai – išsaugota originali XVII amžiaus skliautų tapyba.

Už istorinių paminklų išsaugojimą atsakinga institucija pritarė naujiems siūlymams Paryžiaus Dievo Motinos katedros interjerą paversti moderniu „pažintiniu taku“.

Atstatant Paryžiaus Dievo Motinos katedrą siūloma jos interjerą paversti moderniu „pažintiniu taku“.

Lapkričio 27 dieną Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma nauja paroda „Štai žvaigždė! Gimimo scena: nuo Alpių kalnų iki Baltijos jūros“.

„Katalikų Tradicija“, kartu su leidykla „Tradere“, jau penktus metus leidžia tradicinį liturginį kalendorių „Katalikiškoji Lietuva“, kurio tikslas – padėti tikintiesiems pažinti vieną svarbiausių Katalikų Bažnyčios Tradicijos turtų – jos liturginius metus – ir taip pagilinti ryšį su Kristumi ir Jo Bažnyčia. 

Vienintelis šansas pasauliui išlikti sveikam yra Žodis, tapęs Kūnu. Nužudykime Žodį žmonių protuose, ir pasaulio mirtis bus čia pat.

Spalio 27 d. 17.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks „Tradicinių giedojimų“ vakaras „Kai pasibeldžia amžinybė...“.

Žmonėms reikia grožio. Daugelyje modernaus gyvenimo sričių – populiariojoje muzikoje, televizijoje, kine, kalboje ir literatūroje – grožis keičiamas triukšmingomis, tačiau žmogaus dėmesį pasigrobiančiomis klišėmis.

Garsusis ispanų dailininkas 1962 metais gavo vieno pasiturinčio seminaristo užsakymą: nutapyti pragaro viziją, kurią trims piemenėliams 1917 m. liepos 13 d. Fatimoje parodė Dievo Motina.

Giorgio Vasari apie Fra Angelico rašė, kad „neįmanoma teikti per daug pagarbos šiam šventajam tėvui, kuris buvo toks nuolankus ir kuklus visame, ką tik darė ar sakė, ir kurio kūriniai buvo nutapyti su tokiu lengvumu ir pamaldumu“.

Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.
Daugiau informacijos Sutinku Nesutinku