Naujas atradimas Izraelyje, susijęs su senovine lentele, gali būti vienas svarbiausių archeologinių radinių šiuolaikinėje istorijoje, kuris ne tik patvirtina Biblijos teksto autentiškumą, bet ir paremia tradicinį Senojo Testamento laiko juostos supratimą.
Apie šį atradimą paskelbė Scottas Striplingas (Skotas Striplingas) iš Biblijos seminarijos archeologinių studijų instituto Katyje (Teksaso valstija, JAV).
Tai maždaug dviejų centimetrų dydžio sulankstyta švino plokštelė su 40 raidžių hebrajišku raštu, joje akivaizdžiai minimi Pakartoto Įstatymo knygos 27 skyriaus 15-26 eilutėse ir Jozuės knygos 8 skyriaus 30 eilutėse minimi įvykiai prie Ebalio kalno. Ten izraelitai sužino, kad bus prakeikti, jei nepaklus Dievui.
Plokštelė, kurioje du kartus paminėtas Dievo vardas, buvo aptikta Ebalio kalno vietoje. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad švininės lentelės tekstas yra šimtmečiais senesnis už bet kurį žinomą senovės Izraelio hebrajišką užrašą, teigia S. Striplingo organizacija.
Prahoje esanti laboratorija nuskenavo lentelę. Tekste rašoma: „Prakeiktas, prakeiktas, prakeiktas – prakeiktas Dievo YHW. Tu mirsi prakeiktas. Prakeiktas tu tikrai mirsi. Prakeiktas YHW – prakeiktas, prakeiktas, prakeiktas“.
S. Striplingas spaudos konferencijoje apie radinį sakė: „Skalėje nuo 1 iki 10 tai yra 10 balų. Didesnio nebūna. … Jei [biblinis] tekstas būtų tikras, tai yra tai, ką tikėtumės rasti. Ir iš tiesų, būtent tai mes ir radome.“
Jis sakė, kad lentelė datuojama vėlyvuoju bronzos laikotarpiu, kuris truko nuo 3300 m. pr. m. e. iki 1200 m. pr. m. e. Tai reiškia, kad jai maždaug 3000 metų.
Pasaulietiniai tradicinio Senojo Testamento datavimo kritikai išėjimo iš Egipto ir Kanaano užkariavimo laiką dažnai nukelia į daug vėlesnę datą – ir taip suabejoja Šventojo Rašto tikrumu.
Šie kritikai teigia, kad Penkiaknygės negalėjo parašyti Mozė, kaip teigiama Biblijoje, nes jam gyvam esant hebrajų abėcėlė dar neegzistavo. Tačiau atrodo, kad lentelės tekstas patvirtina Mozės autorystę.
S. Striplingas sakė, kad šis atradimas patvirtina Biblijos tekstą.
„Jau nebegalima tiesiai šviesiai teigti, kad biblinis tekstas buvo parašytas“ tik persų (559 m. pr. Kr. – 331 m. pr. Kr.) arba helenizmo (323 m. pr. Kr. – 30 m. pr. Kr.) laikotarpiu, kaip tai darė daugelis kritikų, kai štai mes aiškiai turime galimybę turėti tekstą užrašytą daug, daug anksčiau. Tai nusveria svarstykles ankstesnės datos naudai ir nepadeda argumentams tų, kurie pasisako už vėlesnę datą“.
Artimiausiais mėnesiais bus išleistas recenzuojamas straipsnis apie lentelę, sakė S. Striplingas.
Gershonas Galilas (Geršonas Galilas) iš Haifos universiteto sakė, kad atradimo reikšmės negalima pervertinti.
„Tokį tekstą galima rasti tik kartą per 1000 metų“, – sakė G. Galilas laikraščiui „The Times of Israel“.
Laikraštis teigė, kad tai „gali būti vienas didžiausių visų laikų archeologinių atradimų“.
„Tai būtų pirmasis paliudytas Dievo vardo pavartojimas Izraelio žemėje, be to, jis keliais šimtmečiais atsuktų laiką atgal ir parodytų, kad izraelitai buvo raštingi, kai įžengė į Šventąją Žemę, todėl galėjo parašyti Bibliją, kai vyko kai kurie joje užfiksuoti įvykiai“, – teigiama laikraštyje.
