Gyvendama dvasiniam gyvenimui nepalankioje dvaro atmosferoje, šv. Elžbieta surasdavo laiko maldai, įvairiems apsimarinimams ir gailestingumo darbams.

Aušros Vartų Paveikslėlis drauge su rūtų šakelėmis puošė lietuvaičių maldaknyges, prie Aušros Vartų skriejo ir tebeskrieja lietuvių maldos ir svajonės.

Šv. Irenėjas mini, kad Polikarpas yra parašęs laiškų kelioms bažnyčioms. Yra išlikęs šis vienas laiškas Filipų miesto Makedonijoje tikintiesiems.

Dauguma anglų, būdami vis dar politiškai laisvi, pamažu prarado ekonominę laisvę ir taip pateko į blogesnę padėtį nei kada nors Europos istorijoje laisvi piliečiai buvo atsidūrę.

Nors teisinga sakyti, kad tik Dievas galiausiai gali atversti žmones, taip pat teisinga tvirtinti, kad Dievas nori pasitelkti žmones kaip įrankius didžiajame atvertimo darbe.

Po senovine bažnyčia Turkijoje archeologai rado kapą, kuriame saugomi šventojo Mikalojaus palaikai.

Ligi šiol visa Europa laikėsi vieno katalikų tikėjimo. XVI amžiuje Europą užplūdo didelės erezijų bangos, kurios bemaž pusę Europos atitraukė nuo Bažnyčios. Tą Bažnyčios skaldymo darbą pradėjo vokietis Martynas Liuteris.

Dievo Motina ne tik laimina tuos, kurie skelbia jos Rožančių, bet ir dosniai apdovanoja tuos, kurie savo pavyzdžiu paskatina kitus jį kalbėti.

Iš dvasios vado pavedimu užrašytos autobiografijos, trumpo dvasinio dienoraščio ir laiškų mes sužinome, jog šventoji buvo ne vien Kryžiaus mistike, bet taip pat palaikė nepaprastai nuoširdžius ir bičiuliškus santykius su savo angelu sargu.

Daugelio šventųjų raštai pabrėžia didelę Rožančiaus maldos reikšmę. Jau nuo XV amžiaus popiežiai ragino tikinčiuosius kalbėti tą stebuklingą maldą, o Rožančiaus brolijų ypač daug susikurdavo sunkiausių Bažnyčios išbandymų laikais.

Atsiribokime nuo įprastų poetiškų įvaizdžių, kad suvoktume šventojo Pranciškaus asmenybės esmę, jo dvasinę patirtį, kuri iki šiol skatina mus atsiversti.

Scilio kankinių protokolas — seniausias išlikęs krikščionių tekstas lotynų kalba.

Kiekvieno žmogaus ir kiekvienos tautos gyvenime, kaip ir Kristaus gyvenime, būna du momentai: Didysis Penktadienis ir Velykų rytas – Kryžius ir Prisikėlimas.

Rugsėjo 14 dieną švenčiame Švč. Kryžiaus Išaukštinimo šventę. Šia proga skelbiame antrąją dalį pasakojimo apie lietuvių katalikų kovą su protestantais XVI-XVII a., kuri pasireiškė ir kaip kova dėl kryžių.

Aprašoma stebuklinga katalikybės restauracija, kurią sukėlė masiniai Lietuvą valdžiusių protestantų didikų vaikų atsivertimai atgal į katalikybę ir jų prisiimtas sunkus Tikėjimo atstatymo darbas.

Kadangi Pijaus X dvasia tik ir gyvena troškimu prisidėti visomis išgalėmis prie pasaulio atnaujinimo Kristuje, tai jis ir į visas savo popiežiavimo priedermes, darbus žiūri per to šūkio prizmę.

Jo kalėjimo prižiūrėtojas pasakoja: „Kai atvėriau geležines duris, jis jau buvo miręs, bet man atrodė, kad jis tebėra gyvas. Jis sėdėjo atsirėmęs į sieną, jo veidas švytėjo nepaprasta šviesa. Akys buvo plačiai atmerktos ir žvelgė į vieną tašką. Visas jis buvo tarsi pagautas ekstazės. Aš niekuomet jo nepamiršiu”.

Prieš mūsų tautą dabar yra atidaryti du keliai: vienas yra dechristianizacijos ir civilizuotos barbarijos kelias; kitas yra christianizacijos ir tuo pačiu dvasinės kultūros gilinimo kelias.

953 m. rugpjūčio 6 d. musulmonų kariai nukankino 200 vienuolių, gyvenusių San Pedro de Cardeña vienuolyne Burgoso mieste, Ispanijoje. Nuo to laiko iki pat XV a. pabaigos jų kankinystės vietos grindys kartą per metus nusidažydavo raudonai krauju.

Ne krikščionybės priėmimas buvo lietuvių tautos nepasisekimų priežastis, bet per daug vėlyvas krikštas.

„...Kitą kartą Prancūzijoje, Liono apylinkėse, gyveno nedidukas tikintis valstietis, kuris nuo mažumės mėgo vienatvę ir mylėjo gerąjį Dievą. O kadangi Paryžiaus ponai, sukėlę revoliuciją, neleido liaudžiai melstis, berniukas su savo tėvais eidavo į svirną dalyvauti Liturgijoje. Dvasininkai tuomet slapstėsi, o jeigu juos sučiupdavo, jiems tikrų tikriausiai nukirsdavo galvą...“

Pateikiame dešimties katalikų mokslininkų ir išradėjų, kurių atradimai iš esmės pakeitė mūsų gyvenimą, sąrašą, kuris anaiptol nėra baigtinis.

1960-aisiais, kai informatikos mokslas buvo dar tik savo pradinėje stadijoje, tarp jos pirmeivių buvo neįprasta asmenybė. Pirmoji moteris, gavusi informatikos mokslo daktaro laipsnį (ir tai buvo iš viso tik antras šios srities daktaro laipsnis), buvo katalikų vienuolė, padėjusi sukurti programavimo kalbą, kuri leido kompiuteriais naudotis platesniam ratui žmonių.

Būdamas dvidešimt ketverių metų amžiaus (1574 metais), Kamilius Lelietis (Camillus de Lellis), gimęs Italijoje, Abrucio (Abruzzo) srityje, jau buvo žuvęs žmogus.

Kun. G. Lemaître'as pateikė kosmologiją pakeitusią visatos vystymosi hipotezę: dabartinė mūsų regima visata išsivystė iš itin mažos materijos, „pirminio atomo“, kurio dezintegracija sudarė sąlygas mums įprastos, didele įvairove pasižyminčios, visatos atsiradimui.

Sopočkos dienoraštis ir kiti raštai rodo jį buvus pavyzdinį švento gyvenimo kunigą, pasižymėjusį pirmiausia zelus animarum – uolumu dėl sielų, artimo meile, kantrumu daugybėje išbandymų.

Jis visų pirma skelbė, kad reikia siekti to, kas yra gera, ir geromis priemonėmis siekti. Jei Lietuva eis tuo keliu, ji išliks nepriklausoma, ir nepriklausomybės pamato reikia ieškoti tyroje lietuvio sieloje...

Toks jo dvasios palikimas atiteks doriškai atgimstančiai Lietuvai. Tą palikimą paveldėjusi katalikų visuomenė Lietuvoje bus jam dėkinga ir jo nepamirš. O dora yra valstybės pamatas.

Prie altoriaus tvorelės, vienas šalia kito ji ir tas, kuris nužudė jos dukterį, pakėlė praviras burnas kad dalyvautų Jėzaus Kūne ir Kraujyje. Šventoji Komunija taikoje su Dievu ir vienas su kitu.

Šopenas paėmė į rankas kunigo Jelovickio jam pasiūlytą krucifiksą. Tuomet išpažino Tikėjimą į Kristų, Tikėjimą, kurį jam perdavė jo mama, ir priėmė sakramentus, ruošiančius mirštantįjį susitikimui su gyvuoju Dievu.

Vienas jų skiriamas Bažnyčios galva ir Jėzaus Kristaus įpėdiniu žemėje, kitas siunčiamas į pasaulį skelbti Kristaus vardą ir platinti Jo garbę.

Šią dieną – 1098 m. birželio 28 d. – kryžiuočiai taip pergalingai nugalėjo musulmonų pajėgas, kad dalyvavusieji tai galėjo vertinti tik kaip stebuklą.

Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.
Daugiau informacijos Sutinku Nesutinku