Nors ant scenos, nuo kurios kalba popiežius, įprasta pastatyti Nukryžiuotąjį, tokios idėjos buvo atsisakyta popiežiaus vizito Maltoje balandžio pradžioje metu. Teigiama, jog sprendimas nestatyti Nukryžiuotojo ant scenos buvo priimtas siekiant neįžeisti musulmonų imigrantų.
Maltos arkivyskupija viešai paskelbė, kad „Scena nebus papuošta krucifiksu, nes dauguma migrantų yra musulmonai“.
Vietoje Nukryžiuotojo, sceną puošė paveikslas su plastiko buteliais jūroje ir raudonomis dėmėmis. Tai turėjo išryškinti dvi priežastis, dėl kurių Pranciškus aplankė Maltą: kad gintų migrantus ir aplinką. „Kai pažvelgi giliau, pamatai, kad jūra yra sudaryta iš išmestų plastikinių butelių, nes mūsų jūroje yra daugiau plastiko nei žuvų. Tuo tarpu raudonos dėmės yra gelbėjimosi liemenės - jūroje prarastų žmonių gyvybės“, - paaiškino už scenos dekoravimą atsakingas dizaineris Carlo Schembri.
Nors visa tai buvo skirta išryškinti sunkumus, kuriuos nelegalūs migrantai musulmonai patiria plaukdami per Viduržemio jūrą, kyla klausimas, ar popiežius Pranciškus pamiršo daugybę krikščionių migrantų, kurie sąmoningai musulmonų išmetami iš valčių ir nuskęsta toje pačioje Viduržemio jūroje.
Maltos universiteto dėstytojo dr. Philipo Beattie teigimu, „dauguma nelegalių migrantų, atgabenti į Maltą iš Libijos krantų, nėra tikri pabėgėliai, o ekonominiai migrantai - daugiausia jauni musulmonai vyrai, kurių amžius tarp 18 ir 28 metų“.
Beattie taip pat priminė, kad kuomet atnešė Evangeliją į Maltą, apaštalas Paulius skelbė „Jėzų nukryžiuotąjį, kuris žydams yra papiktinimas, pagonims – kvailystė“ (1 Kor 1, 23). Tuomet kodėl popiežius gėdijasi kryžiaus prieš musulmonus, ypač Gavėnios metu?
Ypač ironiška, kad Pranciškus priėmė tokį sprendimą Maltoje, kuri patyrė vieną baisiausių musulmonų invazijų istorijoje.
1565 m. gegužės 18 d. turkai osmanai apsiautė Maltą. Šios mažos salos gynybai vadovavo Šventojo Jono riteriai (anksčiau vadinti hospitaljerais). Osmanai žiauriai bombardavo salą - bene stipriausiai, kaip buvo įmanoma pagal to meto galimybes (iš viso buvo iššauta per 130 tūkst. patrankų sviedinių). Apsupti riteriai narsiai kovėsi prieš kur kas gausesnį priešą; į nelaisvę paimti daugybės jų kūnai buvo žiauriai išniekinti.
Galiausiai musulmonai užpuolikai nelaisvėje buvusius gynėjų kūnus prikalė prie kryžių ir paleido plūdūriuoti jūroje. Šis faktas turėtų ypatingai sugėdinti visus, slepiančius Kristaus kryžių nuo musulmonų akių.
Nepaisant aršaus puolimo, Maltos gynėjams pavyko atsilaikyti ir galiausiai osmanai buvo priversti atsitraukti, taip ir neužėmę salos.
