Katalikų Tradicija   Publikuota iš: Parengta pagal Laikmetis.lt publikaciją
Šventvagiškas vaizdo klipas Palangos bažnyčioje

Vaizdo klipe matoma, kaip atlikėjai repuoja prie altoriaus, repuojama iš sakyklos, pasitelkia klausyklą, po bažnyčia važinėja su riedlente,  o reperių rankose maišeliai, kurių turinį žiūrovai turėtų laikyti marihuana. Taip pat klipe bažnyčioje nepadoriai filmuojamos moterys.

„Bažnyčia buvo pasirinkta ne atsitiktinai, tai religinis bei kultūrinis krikščioniško judėjimo simbolis, kaip ir repo muzikoje marihuana. Norėjome sutapatinti šiuos dalykus ir parodyti, kad tai puikiai dera kartu!“, – savo pranešime spaudai teigia „Flying Saucer Gang“. Ten pat pabrėžiama, kad atlikėjai juokauja.

Nenuostabu, kad vaizdo klipas susilaukė pasipiktinimo ir iš tikinčiųjų pusės.  

Neilgai trukus Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos feisbuko paskyroje pasirodė tokio turinio pranešimas: „Internetinėje erdvėje pasirodė kontroversiško turinio vaizdo klipas, kuriame veiksmas vyksta mūsų miesto bažnyčioje. Ne tik mūsų bendruomenės nariai, bet ir kitų miestų tikintieji pasijuto nuvilti ir įskaudinti pamatę, kad maldos bei susikaupimo vieta buvo panaudota šventovės sakralumui nederamame kontekste.

Turime pastebėti, kad šio vaizdo klipo autoriai pasielgė negarbingai, nes prieš gaudami geranorišką sutikimą filmuoti mūsų bažnyčioje, užtikrino atsakingus asmenis, kad filmavimo metu bus išlaikyta derama pagarba šventovės erdvei. Deja, tai nebuvo padaryta. Nei parapijos klebonas, nei jo atstovai su klipo scenarijumi, turiniu ir galutiniu rezultatu nebuvo supažindinti.

Meldžiame, kad Viešpats atleistų visiems šio incidento dalyviams. Tegul klaidos tampa proga taisytis.“

Portalui Žmonės.lt susisiekus su Palangos parapijos klebonu Kęstučiu Balčiūnu, šis sakė, kad išvydęs klipą liko šokiruotas. „Mums parekomendavo draugas juos, sakė, pafilmuos keletą scenų ir viskas. Mes nei turinio, nieko nežinojome – pafilmuos, tai pafilmuos. Jie nei parodė, nei pasakė, ką ten filmuos, mus „išdūrė“. Va, imk ir pasitikėk jaunimu…Taip ir gavosi toks negerumas.“

Primename, kad tai ne pirmas tokio pobūdžio skandalas Lietuvos viešoje erdvėje.

Šių metų sausio pabaigoje visuomenėje plataus rezonanso susilaukė įvykis Šiauliuose, kai Kryžių kalne vyko belgų režisieriaus kuriamos juostos filmavimas, kurio metu mažamečių vaikų akivaizdoje buvo filmuojamas visiškai nuogavyras.

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis tuomet neigiamai įvertino susidariusią situaciją, taip pat pastebėjo, kad „tai gera pamoka visiems. Tikimės ir viliamės visų sąmoningumo ir atsakingumo“.

Šių metų rugpjūtį pasirodė dainininko Vaido Baumilos dainos „Apžavai“ vaizdo klipas, kuriame dažnai naudojamos scenos iš moterų vienuolyno gyvenimo.

Paremkite musu veikla

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

Kiti straipsniai, pažymėti

Susiję straipsniai

Įkeliamas komentaras Komentaras bus atnaujintas po 00:00.
  • Šis komentaras nebeskelbiamas.
    + Plebanus · 19:46 14/10/2022
    Kaltas yra klebonas,kuris leido filmuoti  ,tokį šventvagišką klipą.Koks lengvatikis klebonas leidžia bažnyčioje neaiškiems asmenims be priežiūros daryti ką nori.Palangos bažnyčioje turėtų būti suruoštos atgailos pamaldos,dalyvaujant vyskupui.


    Lietuvos Vyskupų Konferencijos instrukcija

    KONCERTAI IR KITI RENGINIAI BAŽNYČIOSE BEI KOPLYČIOSE ŠALIA LITURGINIŲ APEIGŲ

    2001 m. vasario 14 d.


    1. “Visos Bažnyčios muzikinis palikimas sudaro neįkainojamos vertės lobį, kuris<…> sudaro būtiną bei integralinę iškilmingos Liturgijos dalį. Liturginį giedojimą aukština ir Šventasis Raštas, ir Bažnyčios Tėvai, ir popiežiai. Bažnytinė muzika bus tuo šventesnė, juo glaudžiau bus susijusi su liturginiais veiksmais – pamaldomis<…> suteik-dama šventoms apeigoms didesnį iškilmingumą” (Sacrosanctum Consilium, 112).

    Laikui bėgant buvo sukurta daug sudėtingų religinės muzikos kūrinių, kurie savo apimtimi nesutelpa liturginių pamaldų rėmuose, tuo tarpu domėjimasis šia muzika – vienas iš šiandieninės kultūros požymių. Tai pozityvus reiškinys, kadangi muzika ir giesmė sudaro sąlygas dvasiniam pakilimui. Taip atsirado poreikis rengti religinės muzikos koncertus bažnyčiose šalia liturginių apeigų. Tai nulemia įvairios priežastys: sunkumai surasti tinkamą patalpą, akustiniai reikalavimai, noras atlikti kūrinius toje aplinkoje, kurioje ji gimė, ir tai, kad bažnyčiose įrengti vargonai.

    2. Bažnyčių panaudojimas koncertams iškelia kunigams daugybę klausimų, į kuriuos tenka atsakyti.

    Visų pirma leidimas panaudoti bažnyčias įvairiems koncertams rengti kelia kai kurių tikinčiųjų nepasitenkinimą. Kita vertus, kategorišką draudimą koncertuoti bažnyčiose nepalankiai priimtų koncertų organizatoriai. Siekiant suderinti šias dvi skirtingas nuomones, reikia atsižvelgti į bažnyčių paskirtį bei atliekamų kūrinių pobūdį, ar jie derinasi su bažnyčios paskirtimi.

    3. Pagal tradiciją, kurią nurodo bažnyčios ir altoriaus šventinimo apeigos, bažnyčia pirmiausia yra vieta, kurioje renkasi Dievo tauta, šventovė, pastatyta iš gyvų akmenų ir skirta Dievui garbinti, vieta, kur krikščionių bendruomenė renkasi sakramentų praktikai, švęsti ir garbinti Eucharistiją.

    Taigi bažnyčių negalima laikyti paprastomis “socialinio ar kultūrinio” susibūrimo vietomis, galinčiomis tarnauti bet kokio pobūdžio susirinkimams.

    Bažnyčios – tai šventos vietos, kurios po jų konsekravimo išimtinai ir visam laikui yra skirtos dieviškojo kulto atlikimui. Bažnyčia yra laikoma Dievo namais, Jo gyvenimo tarp žmonių ženklu. Bažnyčia lieka šventa vieta ir tada, kai joje neatliekamos liturginės apeigos. Didesniuose miestuose, kur vyksta intensyvus ir triukšmingas gyvenimas, bažnyčios yra tos vietos, kur tyloje ir maldoje žmogus randa dvasinį atsigaivinimą, atitrūksta nuo įtampos ir triukšmo, bet tik tuomet, kai bažnyčios išlaiko savo autentiškumą. Bažnyčių naudojimas, nesiskaitant su jų paskirtimi, daro žalą jų sakralu-mui.

    4. Apie bažnyčių panaudojimą koncertams kalba Kanonų teisės kodekso 1210 kan.: “Šventoje vietoje leidžiama tik tai, kas tarnauja kulto, pamaldumo ir religijos praktikavimui bei platinimui, ir draudžiama visa, kas yra svetima vietos šventumui. Vietos ordinaras gali atskiru leidimu leisti panaudoti ją kitiems tikslams, jei jie neprieštarauja vietos šventumui”.

    Taisyklė, kad bažnyčios gali būti panaudojamos kitiems tikslams, neprieštarau-jantiems vietos šventumui, sudaro prielaidas, įgalinančias bažnyčiose šalia liturginių apeigų rengti bažnytinės ar religinės muzikos koncertus. Bet kuriuo atveju bažnyčiose negalima atlikti muzikos, kilusios ne iš religinio įkvėpimo. Tokios muzikos atlikimas reikštų nepagarbą bažnyčiai, o drauge būtų nuvertintas ir muzikos kūrinys, kuris turi būti atliktas tik jo pobūdžiui tinkamoje aplinkoje.

    Kadangi bažnytinė vadovybė turi teisę laisvai naudotis savo galiomis šventose vietose (1213 kan.), jos kompetencijai taip pat priklauso spręsti bažnyčių panaudojimo klausimus bei rūpintis jų sakralinio pobūdžio išlaikymu. Šventojo Sosto ir Lietuvos Respublikos sutartyje dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų aiškiai nurodoma, kad Lietuvos Respublika taip pat garantuoja bažnyčių ir koplyčių, taip pat tiesiogiai su šiomis kulto vietomis susijusių statinių, jų teritorijų ir religinio kulto objektų sakralumo gerbimą ir kompetentingos Katalikų Bažnyčios vadovybės prašymu juos gina (7.1 str.)

    Remiantis šiuo principu, nustatomi šie koncertų bei kitų renginių Lietuvos bažnyčiose ir koplyčiose kriterijai:

    5. Sakralinė muzika (sukurta pagal liturginius tekstus), kuri dėl objektyvių priežasčių negali būti atlikta šv. Mišių metu, taip pat religinė muzika (paremta bibliniais ar Mišių tekstais), skirta Švč. Trejybės Asmenų, M. Marijos, šventųjų garbei, gali būti atliekama bažnyčiose ne pamaldų metu. Tokio pobūdžio religiniai kūriniai atlieka svarbų vaidmenį, būtent:

    sukuria bažnyčioje meditacijos atmosferą, padedančią atsiverti dvasinėms ver-tybėms net tiems, kurie yra toli nuo Bažnyčios;
    sukuria nuotaiką, kuri palengvina ir padaro labiau prieinamą Dievo žodžio skelbimą;
    saugo bažnytinės muzikos lobyną, kuris yra sukurtas vien tik liturginiais tikslais, bet šiandien negali įeiti į liturgines apeigas;
    padeda lankytojams giliau suprasti sakralinę bažnyčios paskirtį.

    6. Leidimą rengti koncertą bažnyčioje duoda vietos ordinaras kiekvienam konkrečiam koncertui, bet ne koncertų ciklui. Ordinaras gali, jei matys būtinumą, pagal 1222 kan. paskirti dieviškam kultui jau nenaudojamą bažnyčią, kurioje būtų rengiami sakralinės muzikos koncertai su sąlyga, kad tai neprieštaraus vietos šventumui.

    Koncertų organizatoriai privalo įvykdyti šias sąlygas, kurias prireikus vietos ordinaras gali papildyti:

    nustatytu laiku paduoti raštišką pareiškimą vietos ordinarui, nurodydami koncerto datą, taip pat programą, išvardydami visus kūrinius ir jų autorius;
    gavę ordinaro leidimą, klebonai ar bažnyčių rektoriai turi susitarti su koncertuojančiais, kurie įpareigojami gerbti bažnyčios šventumą;
    įėjimas į bažnyčią turi būti laisvas ir nemokamas;
    atlikėjų apranga ir elgesys turi atitikti bažnyčios šventumą;
    pagerbdami altorių, ant kurio aukojama Eucharistinė Auka, atlikėjai, chorai ir orkestrai nekoncertuoja altorinėje bažnyčios dalyje - presbiterijoje;
    Švč. Sakramentas renginio metu turi būti saugojamas gretimoje koplyčioje (938 kan.);
    koncerto organizatoriai privalo raštu įsipareigoti dėl išlaidų padengimo, patalpų sutvarkymo, galimos žalos atlyginimo.

    7. Pagaliau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad bažnyčiose kartais pasauliečiai sako kal-bas valstybinių švenčių, laidotuvių, jubiliejų ir kitomis progomis. Atsimintina, kad bažnyčios nėra socialinio, politinio ar kultūrinio susibūrimo vietos. Bažnyčios išimti-nai yra skirtos Eucharistijai švęsti, skelbti Dievo žodį, teikti sakramentus, todėl negali tarnauti pasaulietinio pobūdžio renginiams. Visos pasaulietinio pobūdžio kalbos, sveikinimai ar atsisveikinimai sakomi ne bažnyčiose, bet kitose patalpose arba lauke.

    Be to, pasitaiko, kad bažnyčiose rengiami spektakliai ar vaidinimai įpinant ir šokio momentus. Nors šie renginiai ir būtų religinio pobūdžio, tačiau jie nesiderina su bažnyčios pastato paskirtimi. Bažnyčios negalima paversti teatru. Vaidinimams ir spektakliams reikia surasti kitą tinkamą vietą, o bažnyčią palikti tik religinėms apeigoms atlikti.

    8. Bažnyčių klebonai, rektoriai, prefektai įpareigojami stropiai ir sąžiningai laikytis čia surašytų taisyklių, kad bažnyčios būtų apsaugotos nuo jų šventumo pažeidimų, niekuomet nepamirštant, jog jos yra skirtos liturginėms pamaldoms, maldai ir religiniam susikaupimui.

Rašyti komentarą...
arba komentuokite kaip svečias
0
bendrinimų
Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.