Kardinolas Josefas De Keselis
Kardinolas Josefas De Keselis

Flandrijos, olandiškai šnekančios Belgijos dalies, katalikų vyskupai paskelbė dokumentą, kuriame pasisako už viešą Bažnyčios palaiminimo ceremoniją tos pačios lyties poroms. Tai bene pirmasis atvejis Bažnyčioje, kuomet grupė vyskupų oficialiai paskelbia palaikymą tokios ceremonijos įvedimui, nepaisydami praeitais metais Tikėjimo doktrinos kongregacijos paskelbto tokių „liturgijų“ draudimo.

Belgijos katalikų vyskupų konferencijos svetainėje patalpintame dokumente remiamasi popiežiaus Pranciškaus enciklika Amoris Laetitia, kuri įvardinama kaip dokumento įkvėpimo šaltinis.

Tarp dokumentą pasirašiusių asmenų yra Briuselio arkivyskupas ir kardinolas Josefas De Keselis, Antverpeno, Gento, Haselto ir Briugės vyskupai.

Dokumente pažymima, kad palaiminimas neturėtų būti maišomas su bažnytine santuoka, tačiau iniciatyvos atstovas spaudai Williamas Bombeekas pareiškė, kad šis palaiminimas turi „visiškai tokią pačią vertę [kaip santuoka]“. Jis žurnalistams teigė: „Pagal Bažnyčios tradiciją žodis „santuoka“ yra apribotas vyro ir žmonos santykiais. Palaiminimas turi visiškai tokią pačią vertę, bet dėl Bažnyčios tradicijos negalime to vadinti santuoka. Vis dėlto tai, kad Bažnyčios viduje galime įvesti maldas ir palaiminimą LGBT santykiams, yra lūžio taškas.“

Nors teisinamasi, jog palaiminimas nėra santuokos sakramentas, paskelbti siūlomi ceremonijos žodžiai homoseksualiems asmenims neprimena Dievo įsakymų ir neragina jų laikytis, o objektyvią sunkią nuodėmę vadina džiaugsmo ir „lengvumo“ šaltiniu, dėkoja Dievui už tai, kad tos pačios lyties pora „rado vienas kitą“ ir meldžiasi, kad „jų [bendruose] namuose nestigtų supratingumo“, taip pat kalba apie nuo šiol atsirandantį įsipareigojimą vienas kitam ir bendrą kelią.

Oficialiai siūlomas tos pačios lyties porų palaiminimo ceremonijos tekstas:

  • Įžanginis žodis

  • Įžanginė malda

  • Skaitinys iš Šv. Rašto

  • Dviejų žmonių išreiškiamas įsipareigojimas. Kartu jie išreiškia prieš Dievą įsipareigojimą vienas kitam. Pavyzdžiui:

Meilės ir ištikimybės Dieve,
šiandien stovime prieš Tave
apsupti šeimos ir draugų.
Dėkojame Tau, kad vienas kitą radome.
Norime būti vienas kitam atrama
visose gyvenimo aplinkybėse.
Mes užtikrintai čia pareiškiame,
kad norime darbuotis dėl vienas kito laimės
diena iš dienos.
Mes meldžiamės: suteik mums stiprybės
vienas kitam būti ištikimu
ir pagilink mūsų pasiryžimą.
Pasitikime Tavo artumu,
norime gyventi iš Tavo žodžio,
duoto mums amžinai.

Lietuva meldžiasi

Bendruomenės malda. Bendruomenė meldžiasi, kad Dievo malonė veiktų juose ir padėtų rūpintis vienas kitu bei platesne bendruomene, kurioje jie gyvena. Pavyzdžiui:

Dieve ir Tėve,
šiandien mes apsupame N. ir N. savo malda.
Tu žinai jų širdis ir kelią, kuriuo jie nuo dabar keliaus kartu.
Padaryk jų įsipareigojimą vienas kitam stipriu ir ištikimu.
Pripildyk jų namus supratingumu,
tolerancija ir rūpesčiu.
Padaryk vietos susitaikymui ir ramybei.
Tegul meilė, kuria jie dalinasi, juos ramina
ir padeda jiems tarnauti savo bendruomenei.
Suteik mums stiprybės keliauti su jais
kartu tavo Sūnaus pėdomis,
sustiprintiems tavo Dvasios.

  • Užtarimo malda

  • Tėve mūsų

  • Baigiamoji malda

  • Palaiminimas.

Paremkite musu veikla

{ampz:AMPZ_mygtukai}

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

Kiti straipsniai, pažymėti

Susiję straipsniai

Įkeliamas komentaras Komentaras bus atnaujintas po 00:00.
  • Šis komentaras nebeskelbiamas.
    Sensus Fidelium · 20:58 21/09/2022
    Pagaliau olandai, nors ir Belgijoje, pasiekė savo - „1969 m. devyni olandų vyskupai, įskaitant kard. Alfrinką, nubalsavo už vadinamąją „Nepriklausomybės deklaraciją“, kuria tikintieji kviečiami atmesti „Humanae vitae“ mokymą. Ta pačia proga Olandijos vyskupų konferencijos sielovadinė taryba patvirtino Naująjį Katekizmą, atmesdama Romos siūlomus pataisymus ir kviesdama Bažnyčią būti atvirą „naujiems radikaliems požiūriams“ į moralinius klausimus, kurie nors ir nebuvo paminėti baigiamuosiuose Vatikano II Susirinkimo pasiūlymuose, bet neva logiškai plaukė iš jo dvasios: t. y. ikivedybinius lytinius santykius, homoseksualų sąjungas, abortus ir eutanaziją. Šis reikalavimas atitiko progresyviojoje teologijoje seksualumui suteiktą naują vaidmenį: užuot askeze pažaboję šį instinktą, žmonės turį jį „išlaisvinti“, kad pasiektų „savirealizaciją“.“
    https://fsspx.lt/straipsniai/istorija/dvi-68-uju-revoliucijos
Rašyti komentarą...
arba komentuokite kaip svečias