Feria IV Cinerum

skirtukas

Pelenų diena

Sekdama pavyzdžiu nineviečių, kurie atgailaudami barstėsi galvas pelenais ir užsivilko ašutinę, šiandien Bažnyčia, tardama žodžius: „Atmink, žmogau, kad dulkė esi ir dulkėmis virsi“, barsto tikinčiųjų galvas pelenais, norėdama sumažinti mūsų išdidumą ir priminti mirtį – mūsų nuodėmių pasekmę, kurią reikės priimti.

Tačiau Dievas yra „maloningas ir gailestingas, kantrus ir kupinas gerumo“ tiems, kurie šaukiasi Jo „pasninku, verksmu ir raudojimu“. Teisingumas yra Gavėnios dalis, tačiau Dievo gailestingumas svarbesnis. Todėl Bažnyčia kviečia mus melsti jo šiuo laikotarpiu viltingai ir atkakliai.

PELENŲ ŠVENTINIMAS

Pelenų trečiadienį prieš Mišias šventinami pelenai, gauti sudeginus praėjusių metų Verbų sekmadienį pašventintas verbas ar kitas šakas. Kunigas, užsidėjęs violetinę stulą ir kapą, eina prie altoriaus. Tuo metu giedama antifona:

Ps. 68, 17. Exáudi nos, Dómine, quóniam benígna est misericórdia tua: secúndum multitúdinem miseratiónum tuárum réspice nos, Dómine.

Ps. 68, 2. Salvum me fac, Deus: quóniam intravérunt aquæ usque ad ánimam meam.
V. Glória Patri...
R. Exáudi nos...

Ps 68, 17. Išgirsk mus, Viešpatie, nes tavo gailestingumas geras. Dėl savo didžio gailestingumo pažvelk į mus, Viešpatie.

Ps 68, 2. Gelbėk mane, Dieve, nes vandenys jau siekia mano sielą.
V. Garbė Tėvui...
R. Išgirsk mus...

Kunigas, stovėdamas prie altoriaus Epistolės pusėje, atsigręžęs į altorių šventina pelenus, esančius ant altoriaus padėtame inde:

V. Dóminus vobíscum.
R. Et cum spíritu tuo.

V. Viešpats su jumis.
R. Ir su tavo dvasia.

Oremus. Omnípotens sempitérne Deus, parce pœniténtibus, propitiáre supplicántibus: et míttere dignéris sanctum Angelum tuum de cælis, qui bene + dícat et sanctí + ficet hos cíneres, ut sint remédium salúbre ómnibus nomen sanctum tuum humíliter implorántibus, ac semetípsos pro consciéntia delictórum suórum accusántibus, ante conspéctum divínæ cleméntiæ tuæ facínora sua deplorántibus, vel sereníssimam pietátem tuam supplíciter obnixéque flagitántibus: et præsta per invocatiónem sanctíssimi nóminis tui; ut, quicúmque per eos aspérsi fúerint, pro redemptióne peccatórum suórum, córporis sanitátem et ánimæ tutélam percípiant. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

Melskimės. Visagali amžinasis Dieve, atleisk atgailaujantiems, pasigailėk meldžiančių ir teikis pasiųsti savo šventąjį Angelą iš dangaus, kad jis pa + laimintų ir pa + šventintų šiuos pelenus ir kad jie taptų išganingu vaistu visiems, kurie nuolankiai meldžia Tavo šventąjį vardą, sąžiningai save kaltina dėl savo prasižengimų, Tavo dieviškojo gerumo akivaizdoje apverkia savo piktadarystes ir nusižeminę bei atkakliai prašo Tavo meilų gailestingumą. Besišaukiantiems švenčiausiojo Tavo vardo suteik, kad visi, kam jų bus užbarstyta nuodėmėms išpirkti, gautų kūno sveikatą ir sielos apsaugą. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

Oremus. Deus, qui non mortem, sed pœniténtiam desíderas peccatórum: fragilitátem condiciónis humánæ benigníssime réspice; et hos cíneres, quos, causa proferéndæ humilitátis atque promeréndæ véniæ, capítibus nostris impóni decérnimus, bene + dícere pro tua pietáte dignáre: ut, qui nos cínerem esse, et ob pravitátis nostræ deméritum in púlverem reversúros cognóscimus; peccatórum ómnium véniam, et prǽmia pœniténtibus repromíssa, misericórditer cónsequi mereámur. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

Melskimės. Dieve, kuris trokšti ne nusidėjėlių mirties, bet atgailos, meilingai pažvelk į žmogaus būklės trapumą ir dėl savo gerumo teikis pa + laiminti šiuos pelenus, kuriuos nutarėme užsiberti ant savo galvų, kad jie sužadintų nuolankumą ir pelnytų atleidimą. Mes žinome, kad patys esame pelenai ir savo nedorumu nusipelnėme grįžti atgal į dulkes. Padaryk, kad būtume verti gauti visų nuodėmių atleidimą ir gailestingai leisk pasiekti atlygį, pažadėtą atgailaujantiems. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

Oremus. Deus, qui humiliatióne flécteris, et satisfactióne placáris: aurem tuæ pietátis inclína précibus nostris; et capítibus servórum tuórum, horum cínerum aspersióne contáctis, effúnde propítius grátiam tuæ benedictiónis: ut eos et spíritu compunctiónis répleas et, quæ iuste postuláverint, efficáciter tríbuas; et concéssa perpétuo stabilíta et intácta manére decérnas. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

Melskimės. Dieve, kurį suminkština nuolankumas ir numaldo atsilyginimas, palenk savo gerumo ausį į mūsų maldas ir ant savo tarnų galvų, pažymėtų šių pelenų užbėrimu, maloningai išliek savo palaiminimo malonę. Pripildyk juos atgailos dvasios, veiksmingai suteik visa, ko jie teisingai prašo, ir amžiams įtvirtink bei išlaikyk tai, ką suteikei. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

Oremus. Omnípotens sempitérne Deus, qui Ninivítis, in cínere et cilício pœniténtibus, indulgéntiæ tuæ remédia præstitísti: concéde propítius; ut sic eos imitémur hábitu, quátenus véniæ prosequámur obténtu. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

Melskimės. Visagali amžinasis Dieve, kuris Ninevės gyventojams, atgailaujantiems su pelenais ir ašutine, davei savo atleidimo vaistų, maloningai suteik, kad taip juos sektume savo laikysena, jog ir mes sulauktume pasigailėjimo. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

Kunigas įdeda smilkalų į smilkytuvą, po to triskart apšlaksto pelenus švęstu vandeniu, kalbėdamas:

Aspérges me, Dómine, hyssópo, et mundábor: lavábis me, et super nivem dealbábor.

Apšlakstyk mane, Viešpatie, yzopu, ir būsiu tyras, nuplauk mane, ir pasidarysiu baltesnis už sniegą.

Tada pelenus triskart apsmilko.

PELENŲ BARSTYMAS

Tuomet atėjęs vyresnysis kunigas užberia pelenų stovinčiam celebrantui. (Jei kito kunigo nėra, celebrantas pats užsiberia pelenų ant galvos, nieko nesakydamas.) Tada celebrantas užberia pelenų kitam kunigui, po to levitams, dvasininkams pagal laipsnius ir tikintiesiems. Visi, išskyrus prelatus, priima pelenus klūpėdami. Berdamas pelenus, kunigas kalba:

Gen. 3, 19. Meménto, homo, quia pulvis es, et in púlverem revertéris.

Pr 3, 19. Atmink, žmogau, kad dulkė esi ir dulkėmis virsi.


Tuo metu giedama:

Antiphona

Ioel. 2, 13. Immutémur hábitu, in cínere et cilício: ieiunémus, et plorémus ante Dóminum: quia multum miséricors est dimíttere peccáta nostra Deus noster.

Alia antiphona

Ioel. 2, 17 et Esth. 13, 17. Inter vestíbulum et altáre plorábunt sacerdótes minístri Dómini, et dicent: Parce, Dómine, parce pópulo tuo: et ne cláudas ora canéntium te, Dómine.

Esth. 13; Ioel. 2. R. Emendémus in mélius, quæ ignoránter peccávimus: ne, súbito præoccupáti die mortis, quærámus spátium pœniténtiæ, et inveníre non possímus. * Atténde, Dómine, et miserére: quia peccávimus tibi.

Ps. 78, 9. V. Adiuva nos, Deus, salutáris noster: et propter honórem nóminis tui, Dómine, líbera nos. Atténde, Dómine...

V. Glória Patri, et Fílio, et Spirítui Sancto. Atténde, Dómine...

Antifona

Jl 2, 13. Pakeiskime apdarą į pelenus ir ašutinę, pasninkaukime ir melskimės Viešpaties akivaizdoje, nes mūsų Viešpats labai gailestingas ir linkęs atleisti mūsų nuodėmes.

Kita antifona

Jl 2, 17 ir Est 13, 17. Tarp prieangio ir altoriaus teverkia kunigai, Viešpaties tarnai, ir kalba: „Pasigailėk, Viešpatie, pasigailėk savo tautos, neužverk burnos tiems, kas gieda tau, Viešpatie!“

Est 13; Jl 2. R. Keiskimės į gera, nes nusidėjome iš nežinojimo, kad nebūtume staiga užklupti mirties dienos, kai ieškosime valandėlės atgailai ir negalėsime rasti. * Pažvelk, Viešpatie, ir pasigailėk, nes tau nusidėjome.

Ps 78, 9. V. Padėk mums, Dieve, mūsų Gelbėtojau, ir dėl savojo vardo garbės, Viešpatie, išvaduoki mus. Pažvelk, Viešpatie...

V. Garbė Tėvui, ir Sūnui, ir Šventajai Dvasiai. Pažvelk, Viešpatie...


Baigęs barstyti pelenus, kunigas prie mišiolo Epistolės pusėje kalba:

V. Dóminus vobíscum.
R. Et cum spíritu tuo.

V. Viešpats su jumis.
R. Ir su tavo dvasia.

Oremus. Concéde nobis, Dómine, præsídia milítiæ christiánæ sanctis inchoáre ieiúniis: ut, contra spiritáles nequítias pugnatúri, continéntiæ muniámur auxíliis. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

Melskimės. Suteik mums, Viešpatie, pagalbą, kad su šventu pasninku pradėtume krikščionių karo tarnybą ir, kaudamiesi su dvasinėmis nedorybėmis, sulauktume gelbstinčios susilaikymo paramos. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

Po pelenų barstymo einančios Mišios prasideda altoriaus pabučiavimu.

ŠV. MIŠIOS

Introitus

Sap. 11, 24–25 et 27. Misereris omnium, Domine, et nihil odisti eorum quæ fecisti, dissimulans peccata hominum propter pænitentiam et parcens illis: quia tu es Dominus, Deus noster.

Ps. 56, 2. Miserere mei, Deus, miserere mei: quoniam in te confidit anima mea.

Introitas

Išm 11, 24–25 ir 27. Tu visų pasigaili, Viešpatie, ir nelaikai neapykantoje nieko iš to, ką esi padaręs, ir dediesi nematąs žmonių nuodėmių dėl atgailos ir pasigaili jų, nes tu Viešpats, mūsų Dievas.

Ps 56, 2. Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėk manęs, nes mano siela pasitiki tavimi.

Oratio

Præsta, Domine, fidelibus tuis: ut ieiuniorum veneranda sollemnia, et congrua pietate suscipiant, et secura devotione percurrant. Per Per Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.

Kolekta

Suteik, Viešpatie, savo tikintiesiems, kad jie garbingą Gavėnios iškilmę ir tinkamu pamaldumu pradėtų, ir ištvermingu dievobaimingumu praleistų. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

Lectio

Lectio Ioelis Prophetæ. (Ioel. 2, 12–19)

Hæc dicit Dominus: Convertimini ad me in toto corde vestro, in ieiunio, et in fletu, et in planctu. Et scindite corda vestra, et non vestimenta vestra, et convertimini ad Dominum, Deum vestrum: quia benignus et misericors est, patiens, et multæ misericordiæ, et præstabilis super malitia. Quis scit, si convertatur, et ignoscat, et relinquat post se benedictionem, sacrificium et libamen Domino, Deo vestro? Canite tuba in Sion, sanctificate ieiunium, vocate cœtum, congregate populum, sanctificate ecclesiam, coadunate senes, congregate parvulos et sugentes ubera: agrediatur sponsus de cubili suo, et sponsa de thalamo suo. Inter vestibulum et altare plorabunt sacerdotes ministri Domini, et dicent: Parce, Domine, parce populo tuo: et ne des hereditatem tuam in opprobrium, ut dominentur eis nationes. Quare dicunt in populis: Ubi est Deus eorum? Zelatus est Dominus terram suam, et pepercit populo suo. Et respondit Dominus, et dixit populo suo: Ecce, ego mittam vobis frumentum et vinum et oleum, et replebimini eis: et non dabo vos ultra opprobrium in gentibus: dicit Dominus omnipotens.

Skaitinys

Skaitinys iš pranašo Joelio knygos. (Jl 2, 12–19)

Tai Viešpaties žodis, – grįžkite pas mane visa savo širdimi, – pasninku, verksmu ir raudojimu, – perplėškite sau širdį, o ne drabužius.“ Grįžkite pas Viešpatį, savo Dievą, nes jis maloningas ir gailestingas, kantrus ir kupinas gerumo, pasiruošęs atleisti, o ne bausti. Kas žino, kad jis vėl neatleis ir neatsiųs palaiminimo – grūdų atnašų ir liejamųjų aukų Viešpačiui, jūsų Dievui? Pūskite ragą Sione, paskelbkite pasninką, sušaukite iškilmei bendriją! Sutelkite tautą, paaiškinkite susirinkimui, sukvieskite senelius, surinkite mažutėlius, net žindomus kūdikius. Jaunikis tepalieka savo kambarį ir jaunoji – savo pavėsinę. Tarp prieangio ir aukuro teverkia kunigai, Viešpaties tarnai. Tesako: „Pasigailėk, Viešpatie, savo tautos, nepadaryk savo paveldo pajuoka, priežodžiu tautoms. Kodėl tautos turėtų sakyti: „Kur yra jų Dievas?“ Tuomet Viešpats pajuto pavydą dėl savo krašto ir pasigailėjo savo tautos. Atsakydamas savo tautai, Viešpats tarė: „Tikėkite manimi, siųsiu jums grūdų, naujo vyno, aliejaus, ir būsite sotūs. Niekuomet nebedarysiu jūsų pajuoka tautoms.“ Taip kalba visagalis Viešpats.

Graduale

Ps. 56, 2 et 4. Miserere mei, Deus, miserere mei: quoniam in te confidit anima mea. V. Misit de cælo, et liberavit me, dedit in opprobrium conculcantes me.

Gradualas

Ps 56, 2 ir 4. Pasigailėk manęs, Dieve, pasigailėk manęs, nes mano siela pasitiki tavimi. V. Jis siunčia iš dangaus ir išvaduoja mane, sugėdina mindančius mane.

Tractus

Ps. 102, 10. Domine, non secundum peccata nostra, quæ fecimus nos: neque secundum iniquitates nostras retribuas nobis.

Ps. 78, 8–9. V. Domine, ne memineris iniquitatum nostrarum antiquarum: cito anticipent nos misericordiæ tuæ, quia pauperes facti sumus nimis. (Hic genuflectitur.) V. Adiuva nos, Deus, salutaris noster: et propter gloriam nominis tui, Domine, libera nos: et propitius esto peccatis nostris, propter nomen tuum.

Traktas

Ps 102, 10. Viešpatie, ne pagal nuodėmes, kurias mes padarėme, ne pagal mūsų nusižengimus atlygink mums.

Ps 78, 8–9. V. Viešpatie, neatsimink mūsų senųjų kaltybių, veikiai tepasitinka mus tavo gailestingumas, nes mes pasidarėme be galo neturtingi. (Čia priklaupiama.) V. Padėk mums, Dieve, mūsų Gelbėtojau, ir dėl savojo vardo garbės, Viešpatie, išvaduok mus ir dovanok mūsų kaltybes dėl savojo vardo.

Evangelium

Sequentia sancti Evangelii secundum Matthæum. (Matth. 6, 16–21)

In illo tempore: Dixit Iesus discipulis suis: Cum ieiunatis, nolite fieri, sicut hypocritæ, tristes. Exterminant enim facies suas, ut appareant hominibus ieiunantes. Amen, dico vobis, quia receperunt mercedem suam. Tu autem, cum ieiunas, unge caput tuum, et faciem tuam lava, ne videaris hominibus ieiunans, sed Patri tuo, qui est in abscondito: et Pater tuus, qui videt in abscondito, reddet tibi. Nolite thesaurizare vobis thesauros in terra: ubi ærugo et tinea demolitur: et ubi fures effodiunt et furantur. Thesaurizate autem vobis thesauros in cælo: ubi neque ærugo neque tinea demolitur; et ubi fures non effodiunt nec furantur. Ubi enim est thesaurus tuus, ibi est et cor tuum.

Evangelija

Šventosios Evangelijos pagal Matą tęsinys. (Mt 6, 16–21)

Anuo metu: Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Kai pasninkaujate, nebūkite paniurę kaip veidmainiai: jie perkreipia veidus, kad žmonės matytų juos pasninkaujant. Iš tiesų sakau jums: jie jau atsiėmė užmokestį. O tu pasninkaudamas pasitepk galvą ir nusiprausk veidą, kad ne žmonėms rodytumeis pasninkaująs, bet savo Tėvui, kuris yra slaptoje. Ir tavo Tėvas, regintis slaptoje, tau atlygins.“ „Nekraukite sau lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. Verčiau kraukitės lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo lobis, ten ir tavo širdis.“

Offertorium

Ps. 29, 2–3. Exaltabo te, Domine, quoniam suscepisti me, nec delectasti inimicos meos super me: Domine, clamavi ad te, et sanasti me.

Ofertoriumas

Ps 29, 2–3. Aukštinsiu tave, Viešpatie, nes tu pakėlei mane ir nedavei mano priešams džiūgauti. Viešpatie, aš šaukiausi tavęs, ir tu mane išgydei.

Secreta

Fac nos, qæsumus, Domine, his muneribus offerendis convenienter aptari: quibus ipsius venerabilis sacramenti celebramus exordium. Per Dominum nostrum...

Sekreta

Padaryk mus, meldžiančius Tave, Viešpatie, vertus aukoti Tau šias aukas, kuriomis švenčiame pačios garbingos paslapties pradžią. Per mūsų Viešpatį...

Praefatio de Quadragesima

Vere dignum et iustum est, æquum et salutáre, nos tibi semper et ubíque grátias ágere: Dómine, sancte Pater omnípotens ætérne Deus: Qui corporáli ieiúnio vitia cómprimis, mentem élevas, virtútem largíris et præmia: per Christum, Dóminum nostrum. Per quem maiestátem tuam laudant Angeli, adórant Dominatiónes, tremunt Potestátes. Cæli cælorúmque Virtútes ac beáta Séraphim sócia exsultatióne concélebrant. Cum quibus et nostras voces ut admítti iúbeas, deprecámur, súpplici confessióne dicéntes: Sanctus.

Gavėnios prefacija

Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga, kad mes Tau visuomet ir visur dėkotume, Viešpatie, šventasis Tėve, visagali amžinasis Dieve. Kuris kūnišku pasninku ydas sutramdai, sielą pakylėji, tvirtybę ir dovanas dosniai dalini per Kristų mūsų Viešpatį. Per Jį Tavo didybę šlovina angelai, garbina viešpatystės, dreba galybės. Dangūs ir dangiškosios kariaunos, taip pat ir palaimintieji serafimai vieningu džiūgavimu drauge aukština. Prašome, liepk, kad su jais būtų priimti ir mūsų balsai, su nuolankiu išpažinimu tariantys: Šventas.

Communio

Ps. 1, 2 et 3. Qui meditabitur in lege Domini die ac nocte, dabit fructum suum in tempore suo.

Komunija

Ps 1, 2 ir 3. Kas Viešpaties įstatymą svarsto dieną ir naktį, tas duoda vaisių laikui atėjus.

Postcommunio

Percepta nobis, Domine, præbeant sacramenta subsidium: ut tibi grata sint nostra ieiunia, et nobis proficiant ad medelam. Per Dominum nostrum...

Postkomunija

Priimtieji sakramentai, Viešpatie, tesuteikia mums pagalbos, kad mūsų pasninkas būtų Tau malonus, o mums patiems naudingas vaistas. Per mūsų Viešpatį...


{ampz:AMPZ_mygtukai}

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.