Dominica Resurrectionis

skirtukas

Prisikėlimo sekmadienis (Velykos)

Dogminė nuoroda

Liturgijoje Bažnyčia nuo Kristaus kančios ir mirties pereina į Jo Prisikėlimo šlovę. Tai staigus perėjimas iš mirties į gyvenimą.

Mūsų Viešpats pirmasis atliko šį perėjimą. Velykos pirmiausia reiškia Jo Prisikėlimą, ir būtent šį įvykį taip iškilmingai ir su tokiu beribiu džiaugsmu savo liturgijoje švenčia Bažnyčia. Jėzus, „pirmagimis iš mirusiųjų“, kaip Jį vadina apaštalas Paulius, prisikelia, kad prikeltų ir mus. Bažnyčia džiūgauja mąstydama apie tai, ką mums reiškia Kristaus pergalė. Velykos kartu su mūsų Viešpaties Prisikėlimu reiškia ir mūsų pačių „perėjimą“ – perėjimą iš mirties nuodėmėje į gyvenimą malonėje, iš paklydimų tamsos į Kristaus šviesą. Mums šis perėjimas įvyksta per Krikštą – mūsų panardinimą į krikštyklos vandenį.

Kristaus Prisikėlimas ir krikščionių prisikėlimas: keturiasdešimt dienų Bažnyčia ruošiasi švęsti šią didžią iškilmę į tuos du dalykus žiūrėdama kaip į nedalomą visumą. Per Velykų oktavą ji nė akimirkos nepalieka vienų tų, kurie buvo pakrikštyti; juk būtent jie įkūnija Kristaus pergalę, nes Jo Prisikėlimas, mūsų tikėjimo pagrindas, visiškai pakeitė jų gyvenimą. Kiti sekmadieniai taip pat atspindi naujo gyvenimo tėkmę, kuri neturėtų baigtis žmogiško likimo vingiuose iki tol, kol jie susijungs su Kristumi danguje, savo tikruosiuose namuose.

Velykų laikotarpį užbaigia Šeštinių ir Sekminių šventės – šlovinga Kristaus slėpinių ir Jo pergalės išdava, mūsų gyvenimo pripildymas Jo malonės, nes dėl Sėdinčiojo savo Tėvo dešinėje šlovės Šventoji Dvasia ateina pas mus.

Liturginė nuoroda

Velykų laikotarpis, prasidedantis Velykų naktį ir pasibaigiantis Sekminių oktavos šeštadienį, yra, kaip buvo sakyta anksčiau, bendra šventė, per kurią viena po kitos švenčiamos Prisikėlimo, Žengimo į dangų ir Sekminių (Šventosios Dvasios atsiuntimo) paslaptys.

Per tas penkiasdešimt nuolatinio džiaugsmo dienų visose Mišiose, išskyrus trijų Permaldavimo dienų prieš Šeštines, skaitomas Gloria, o gradualą pakeičia dvigubas aleliuja: du posmeliai tarp keturių aleliuja. Aleliuja pridedamas prie visų Mišių giesmių. Per sekmadienio apšlakstymą šventuoju vandeniu skaitoma antifona „Vidi aquam“ (Regėjau versmę) – Krikšto vandenų prisiminimas. Tam tikros maldos, pavyzdžiui, Regina cæli (Dangaus Karaliene), skaitomos stovint. Iki Šeštinių Velykų žvakė, mūsų Viešpaties regimojo buvimo žemėje simbolis, lieja savo skaisčią šviesą ant parapijiečių, o iki Sekminių vigilijos vilkimas baltas rūbas – džiaugsmo ir Krikšto grynumo ženklas.

Velykų laikotarpį, kuris prasideda Krikštu per Velykų vigiliją, užbaigia Sekminių metų ketvirčio šeštadienio šventimai.

PRISIKĖLIMO SEKMADIENIS (VELYKOS)

Velykos – tai švenčių šventė, visų krikščionių nenusakomas džiaugsmas ir laimė.

Šios dienos Mišios yra didi padėkos malda. Jau pirmuosiuose prefacijos žodžiuose išreikšta šio neprilygstamo džiaugsmo priežastis: jei privalu Dievą šlovinti visais laikais, tai ar daug garsiau nešlovinsime Jo tą dieną, kai Kristus, mūsų Pascha, buvo paaukotas kaip auka, kaip tikrasis Avinėlis, kuris prisiėmė viso pasaulio nuodėmes, kuris savo mirtimi sunaikino mūsų mirtį ir savo Prisikėlimu grąžino mums gyvenimą. Velykos reiškia Atpirkimą ir nuodėmės sunaikinimą, pergalę prieš mirtį ir mums sugrąžintą dieviškąjį gyvenimą, mūsų kūno, kuriam buvo skirtas nemirtingumas, prisikėlimą. Tuo giliai tikėdami, turime atmesti bet kokį liūdesį.

Evangelijoje rašoma apie šventas moteris, atėjusias patepti Jėzaus kūno ir pamačiusias tuščią kapą. Angelas joms kalba apie mūsų Viešpaties Prisikėlimą. Per Bažnyčios pamaldas jis kreipiasi ir į mus. Šią savaitę skaitomi Evangelijos skaitiniai, pasakojantys apie prisikėlusio Viešpaties pasirodymus, padės mums sustiprinti savo tikėjimą, kaip ir Jėzaus regėjimas sustiprino Jo mokinių tikėjimą.

Šv. apaštalo Pauliaus Laiško skaitinys – vienas svarbiausių šio laikotarpio skaitinių. Kai prisikeliame kartu su Kristumi, mūsų gyvenimas keičiasi iš esmės. Mes turime padaryti savo Velykas iš tiesų veiksmingas. Žydai valgė Velykų avinėlį su nerauginta duona; mes turime švęsti Dievo Avinėlio šventę be jokio nuodėmės raugo.

Atverdami savo širdis šioms pagrindinėms tiesoms, jas turime pripildyti iš Bažnyčios kylančio džiaugsmo. O tam reikia dalyvauti velykinėse pamaldose ir dalytis džiaugsmu, kurį jos dovanoja.

KAPO ATIDARYMAS IR PRISIKĖLIMO PROCESIJA

Ankstyvą Velykų rytą kunigas, užsidėjęs baltą stulą ir kapą, su patarnautojais eina prie Kristaus kapo. Atsiklaupęs tyliai pasimeldžia, po to pradeda antifoną:

Gloria tibi Trinitas æqualis, una Deitas, et ante omnia sæcula, et nunc, et in perpetuum.

Garbė Tau, lygi Trejybe, viena Dievybe, ir prieš visus amžius, ir dabar, ir amžinai.

Giedama 116 psalmė:

Laudáte Dóminum omnes gentes; * laudáte eum omnes pópuli.
Quóniam confirmáta est super nos misericórdia eius: * et véritas Dómini manet in ætérnum.
Glória Patri, et Fílio, * et Spirítui Sancto.

Sicut erat in princípio, et nunc, et semper, * et in sǽcula sæculórum. Amen.

Šlovinkite Viešpatį, visos tautos, * šlovinkite jį, visos šalys.
Nes tikrai mums duotas jo gailestingumas, * ir Viešpaties teisumas liks per amžius.
Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, * ir Šventajai Dvasiai.
Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, * ir per amžius. Amen.

Kartojama antifona „Gloria tibi“.
Kunigas kalba:

V. Kýrie, eléison.
R. Christe, eléison. Kýrie, eléison.
Precémur omnes Deum, sicut Dóminus noster Iesus Christus oráre nos dócuit, grátias pro eius Resurrectióne agéntes, et ut nos quoque ad ætérnam glóriam resurrectiónis perdúcat, implorántes.

V. Kýrie, eléison.
R. Christe, eléison. Kýrie, eléison.
Visi melskime Dievą, kaip mūsų Viešpats Jėzus Kristus mus išmokė, dėkodami už Jo prisikėlimą, melsdami, kad Jis ir mus nuvestų į amžinąją prisikėlimo garbę.

Visi kalba „Pater noster“ („Tėve mūsų“). Tuomet kunigas tęsia:

V. In resurrectióne tua, Christe, allelúia.
R. Cælum et terra lætántur, allelúia.
V. Dómine, exáudi oratiónem meam.
R. Et clamor meus ad te véniat.
V. Dóminus vobíscum.
R. Et cum spíritu tuo.
Orémus. Dómine Iesu Christe, Rex glóriæ, húmilis in passióne, potens in resurrectióne, mortis inferníque destrúctor, quod olim per Prophétas in Scriptúris promisísti, hódie, devícta morte, resurgéndo implésti; propter quod omnes cæléstis milítiæ spíritus, totus terrárum orbis, profúso mentis gáudio, exsultándo te resurgéntem adórant, et gloríficant: tartáreæ quoque nimírum formídant ac tremunt potestátes. Nos autem tuæ dignatiónis húmiles sérvuli, glóriæ resurrectiónis tuæ memóriam unánimi voto devotíssime celebrántes, ecce frequéntes ádsumus, et exuberántis tuæ in nos caritátis mémores, pias non continémus lácrimas. Réspice, quǽsumus, humilitátis nostræ obséquia: et præsta, ut, detérsis peccatórum nostrórum sórdibus, in his paschálibus solémniis tibi resúrgere, ac sanctíssimæ passiónis et resurrectiónis tuæ fructus capáces esse mereámur: Qui vivis et regnas in sǽcula sæculórum. R. Amen.

V. Dėl Tavo prisikėlimo, Kristau, aleliuja.
R. Džiaugiasi dangus ir žemė, aleliuja.
V. Viešpatie, išklausyk mano maldą.
R. Ir mano šauksmas Tave tepasiekia.
V. Viešpats su jumis.
R. Ir su tavo dvasia.
Melskimės. Viešpatie Jėzau Kristau, garbės Karaliau, paniekintas kančioje, didingas prisikėlime, mirties ir pragaro nugalėtojau. Ką esi kadaise pažadėjęs per pranašus Raštuose, šiandien įvykdei, nugalėdamas mirtį ir prisikeldamas. Todėl visos dangaus kareivijų dvasios ir visas pasaulis be galo linksmomis širdimis Tave prisikėlusį su džiaugsmu garbina, o pragaro galybės labai bijo ir dreba. Mes patys, Tavo didybės nuolankūs tarnai, štai gausiai susirinkome, vieningai ir pamaldžiai švęsdami Tavo garbingojo prisikėlimo atminimą. Mes nebesulaikome džiaugsmo ašarų, prisiminę beribę Tavo meilę. Pažvelk, meldžiame, į mūsų nuolankias maldas ir suteik, kad, nusivalę savo nuodėmių purvą, mes būtume verti šiose Velykų šventėse su Tavimi prisikelti bei gauti Tavo švenčiausiosios kančios ir prisikėlimo vaisių. Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. R. Amen.

Kunigas lipa prie Švč. Sakramento, nuima nuo monstrancijos šydą, paima monstranciją, atsigręžia į žmones ir pradeda giesmę:

Iš kapo kėlęs stebuklingai, Dievo Sūnau, atleidi mums gailestingai. Tikime Tave prisikėlusį, mums dangų atvėrusį, nuo amžinosios mirties mus išgelbėjusį, aleliuja, aleliuja.

Ją baigus, kunigas pradeda giesmę „Linksma diena“ ir prasideda procesija. Einama tris kartus aplink bažnyčią.

Linksma diena mums nušvito, / visi troškom džiaugsmo šito: / kėlės Kristus, mirtis krito. / Aleliuja, aleliuja, aleliuja!
Geluonį mirties išrovė, / nuodėmes mūsų nuplovė, / pragaro vartus išgriovė. / Aleliuja...
Gyvas savo galia tapo, / nelietęs antspaudo kapo, / sargai pabėgo be kvapo. / Aleliuja...
Angelus siunčia šventuosius / pas Mariją ir savuosius / mokytinius mylimuosius. / Aleliuja...
„Motinėlei sopulingajai / neškit naujieną džiaugsmingą / Prisikėlimo garbingo.“ / Aleliuja...
Veikiai patsai pas ją ėjo, / didžia šviesybe žibėjo, / sveikindamas ją kalbėjo: / Aleliuja...
„Po tavo skausmų kartybės / nušvito diena linksmybės, / dosni dangiškos ramybės.“ / Aleliuja...
„Sveikas, o Jėzau geriausias, / mano Sūneli mieliausias, / žmonėms visiems maloniausias! / Aleliuja...
Esu šiandieną laiminga, / Tave išvydus garbingą, / nieko daugiau man nestinga.“ / Aleliuja...
Dangaus Karalius aukščiausias, / Išganytojas brangiausias, / atpirko mus, maloniausias. / Aleliuja...
Jis pragarą nugalėjo, / žalčio galva sutrupėjo, / vargšams viltis sužibėjo. / Aleliuja...
Tuoj pragarus atrakino, / vėles senolių ramino, / paskui save eit vadino. / Aleliuja...
Sveikas, Karaliau šviesybės, / Viešpatie didžios galybės, / gelbėk ir mus iš tamsybės! / Aleliuja...
Šventuoju Prisikėlimu / duok mums kalčių atleidimą. / Tegul ir mus džiaugsmas ima. / Aleliuja, aleliuja, aleliuja!

Atėjus prie pagrindinio altoriaus, kunigas paima iš patarnautojo kryžių su stula, klaupiasi ant viršutinio altoriaus laipto ir, laikydamas kryžių atgręžtą į žmones, pradeda antifoną, kurią tęsia giedotojai:

Prisikėlė Viešpats iš kapo, Tas, kuris dėl mūsų kabėjo ant medžio, aleliuja.

Taip gieda tris kartus, vis aukštesniu tonu ir vis aukščiau iškeldamas kryžių. Tuomet perduoda kryžių laikyti šalia jo dešinėje klūpančiam patarnautojui ir kalba:

V. In resurrectióne tua, Christe, allelúia.
R. Cælum et terra lætántur, allelúia.
Orémus. Deus, qui nos resurrectiónis domínicæ ánnua solemnitáte lætíficas: concéde propítius; ut per temporália festa quæ ágimus, perveníre ad gáudia ætérna mereámur. Per Christum Dóminum nostrum. R. Amen.

V. Dėl Tavo prisikėlimo, Kristau, aleliuja.
R. Džiaugiasi dangus ir žemė, aleliuja.
Melskimės. Dieve, kuris mus kasmet džiugini Viešpaties prisikėlimo švente, maloningai suteik, kad mes, kurie švenčiame laikinas šventes, būtume verti pasiekti amžinuosius džiaugsmus. Per Kristų, mūsų Viešpatį. R. Amen.

Tuomet kryžius pastatomas Epistolės, Prisikėlusiojo statula – Evangelijos pusėje. Kunigas atsiklaupęs pradeda padėkos himną „Te Deum“.

Te Deum laudámus: * te Dóminum confitémur.
Te ætérnum Patrem * omnis terra venerátur.
Tibi omnes Angeli, * tibi Cæli, et univérsæ Potestátes:
Tibi Chérubim et Séraphim * incessábili voce proclámant:
Sanctus, Sanctus, Sanctus * Dóminus, Deus Sábaoth.
Pleni sunt cæli et terra * maiestátis glóriæ tuæ.

Te gloriósus * Apostolórum chorus,
Te Prophetárum * laudábilis númerus,
Te Mártyrum candidátus * laudat exércitus.
Te per orbem terrárum * sancta confitétur Ecclésia,
Patrem * imménsae maiestátis;
Venerándum tuum verum * et únicum Fílium;
Sanctum quoque * Paráclitum Spíritum.
Tu Rex glóriæ, * Christe.
Tu Patris * sempitérnus es Fílius.
Tu ad liberándum susceptúrus hóminem, * non horruísti Vírginis úterum.
Tu, devícto mortis acúleo, * apieruísti credéntibus regna cælórum.
Tu ad déxteram Dei sedes, * in glória Patris.
Iudex créderis * esse ventúrus.

Ši eilutė kalbama atsiklaupus:
Te ergo quǽsumus, tuis fámulis súbveni, * quos pretióso sánguine redemísti.
Aetérna fac cum Sanctis tuis * in glória numerári.
Salvum fac pópulum tuum, Dómine, * et bénedic hereditáti tuæ.
Et rege eos, * et extólle illos usque in ætérnum.
Per síngulos dies * benedícimus te;
Et laudámus nomen tuum in sǽculum, * et in sǽculum sǽculi.
Dignáre, Dómine, die isto * sine peccáto nos custodíre.
Miserére nostri, Dómine, * miserére nostri.

Fiat misericórdia tua, Dómine, super nos, * quemádmodum sperávimus in te.

In te, Dómine, sperávi: * non confúndar in ætérnum.

Tave, Dieve, garbinam, * Tave, Viešpatie, išpažįstam.
Tave, amžinąjį Tėvą, * garbina visa žemė.
Tau visi angelai, * Tau dangūs ir visos galybės.
Tau cherubinai ir serafimai * nepaliaujamu balsu šaukia:
„Šventas, Šventas, Šventas * Viešpats, Galybių Dievas!
Pilnas yra dangus ir žemė * Tavo garbės ir didybės.“
Tave garbingas * apaštalų choras,
Tave pranašų * šlovingas skaičius,
Tave kankinių spindinčios * šlovina gretos.
Tave visame pasaulyje * išpažįsta šventoji Bažnyčia:
Tėvą * begalinės didybės.
Garbingą ir tikrą * vienatinį Tavo Sūnų.
Taipogi Šventąją * Dvasią Guodėją.
Tu – garbės Karalius, * Kristau.
Tu – Tėvo * Sūnus amžinasis.
Tu, ateidamas žmonių išvaduoti, * nepabijojai Mergelės įsčių.
Tu, mirties geluonį nugalėjęs, * tikintiesiems atvėrei dangaus karalystę.
Tu sėdi Dievo dešinėje, * Tėvo garbėje.
Tikime, kad Tu * ateisi mūsų teisti.

Ši eilutė kalbama atsiklaupus:
Todėl Tave meldžiame: padėk savo žmonėms, * kuriuos esi atpirkęs brangiuoju krauju.
Į amžinąją garbę su Tavo šventaisiais * teikis mus įskaityti.

Išgelbėk, Viešpatie, savo žmones * ir laimink savo tėvonystę!
Ir valdyk juos, * ir išaukštink juos amžinybėje.
Kiekvieną dieną * mes garbinam Tave.
Ir šloviname Tavo vardą per amžius * ir per amžių amžius.
Teikis, Viešpatie, šiandien * mus išlaikyti be nuodėmės.
Pasigailėk mūsų, Viešpatie,* pasigailėk mūsų!
Būk mums, Viešpatie, gailestingas, * nes turim viltį Tavyje.
Tavimi aš pasitikiu, Viešpatie, * nenusivilsiu per amžius.

Jeigu šv. Mišios aukojamos prie išstatyto Švenčiausiojo, po Mišių giedama Tantum ergo. Jei ne, tada giedama prieš Mišias.

Tantum ergo Sacraméntum * Venerémur cérnui: * Et antíquum documéntum * Novo cedat rítui: * Præstet fides suppleméntum * Sénsuum deféctui.
Genitori, Genitóque * Laus et iubilátio, * Salus, honor, virtus quoque * Sit et benedíctio * Procedénti ab utróque * Compar sit laudátio. Amen.
V. Panem de cælo præstitísti eis, allelúia.
R. Omne delectaméntum in se habéntem, allelúia.
Orémus. Deus, qui nobis sub Sacraménto mirábili passiónis tuæ memóriam reliquísti: + tríbue, quǽsumus, ita nos Córporis et Sánguinis tui sacra mystéria venerári; * ut redemptiónis tuæ fructum in nobis iúgiter sentiámus: Qui vivis et regnas in sǽcula sæculórum. R. Amen.

Taigi tokį Sakramentą * garbinkim parpuolę, * nes seną Testamentą * keičia nauja nuostata. * Tepapildo tikėjimas tai, * ko trūksta juslėms.

Gimdytojui ir Pagimdytajam * šlovė ir garbinimas, * palaima, garbė bei galia, * tebus ir pagyrimas, * o iš abiejų Kylančiajam * tebus toks pat šlovinimas. Amen.
V. Pateikei jiems duonos iš dangaus, aleliuja.
R. Turinčios savyje visokio gardumo, aleliuja.

Melskimės. Dieve, nuostabiuoju Sakramentu palikęs mums savo kančios atminimą, + išmokyk mus, prašome, taip garbinti šventąsias Tavo Kūno ir Kraujo paslaptis, * kad savyje nuolat jaustume Tavo atpirkimo vaisių. Tu gyveni ir viešpatauji per amžių amžius. R. Amen.

Suteikiamas palaiminimas Švč. Sakramentu.
Uždarius tabernakulį, giedama „Šventuoju prisikėlimu“.

Šventuoju Prisikėlimu / duok mums kalčių atleidimą. / Tegul ir mus džiaugsmas ima. / Aleliuja, aleliuja, aleliuja!

ŠV. MIŠIOS

Introitus

Ps. 138, 18 et 5–6. Resurrexi, et adhuc tecum sum, alleluia: posuisti super me manum tuam, alleluia: mirabilis facta est scientia tua, alleluia, alleluia.

Ps. 138, 1–2. Domine probasti me et cognovisti me: tu cognovisti sessionem meam, et resurrectionem meam.

Introitas

Ps 138, 18 ir 5–6. Prisikėliau ir ligi šiol esu su tavimi, aleliuja; uždėjai ant manęs savąją ranką, aleliuja; tavo pažinimas tapo nuostabus, aleliuja, aleliuja.

Ps 138, 1–2. Viešpatie, išbandei mane ir pažinai mane; tu pažinai mano kritimą ir mano prisikėlimą.

Oratio

Deus, qui hodiérna die per Unigénitum tuum, æternitatis nobis adytum devicta morte reserasti: vota nostra, quæ præveniéndo aspiras, étiam adiuvando proséquere. Per eundem Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.

Kolekta

Dieve, kuris šią dieną per mirtį įveikusį savo Viengimį mums vėl įėjimą amžinybėn atvėrei, meldžiame, kad mūsų troškimus, kuriuos iš anksto žinodamas įkvepi, dar ir pagelbėdamas išpildytum. Per Tąjį mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

Lectio

Léctio Epístolæ beati Pauli Apostoli ad Corínthios. (1 Cor. 5, 7–8)

Fratres: Expurgáte vetus ferméntum ut sitis nova conspérsio, sicut estis ázymi. Étenim Pascha nostrum immolátus est Christus. Ítaque epulémur: non in ferménto véteri, neque in ferménto malítiæ, et nequítiæ: sed in ázymis sinceritátis et veritátis.

Skaitinys

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus pirmojo Laiško korintiečiams. (1 Kor 5, 7–8)

Broliai: Išmeskite senąjį raugą, kad taptumėte nauju maišymu. Jūs juk esate nerauginti, nes jau yra paaukotas mūsų velykinis Avinėlis, Kristus. Tad švęskime šventes ne su senu raugu, ne su blogybės ir nelabumo raugu, bet su nerauginta tyros širdies ir tiesos duona.

Graduale

Ps. 117, 24 et 1. Hæc dies, quam fecit Dominus: exsultemus, et lætemur in ea. V. Confitemini Domino, quoniam bonus: quoniam in sæculum misericordia eius.

Gradualas

Ps 117, 24 ir 1. Štai diena, kurią sutvėrė Viešpats; šokinėkime iš džiaugsmo ir linksminkimės tądien. V. Išpažinkime Viešpatį, nes jis yra geras, nes jo gailestingumas tveria per amžius.

Alleluia

Alleluia, alleluia.
1 Cor. 5, 7. V. Pascha nostrum immolatus est Christus.

Aleliuja

Aleliuja, aleliuja.
1 Kor 5, 7. V. Mūsų Pascha yra paaukotas Kristus.

Sequentia

Víctmæ pascháli láudes: ímmolent Christiáni. Agnus redémit oves: Christus ínnocens Patri reconciliávit peccatóres. Mors et vita duéllo conflixére miràndo: dux vitæ mórtuus, regnat vívus. Dic nobis, María, quid vidísti in via? Sepúlcrum Christi vivéntis: et glóriam vidi resurgéntis. Angélicos testes, sudárium, et vestes. Surréxit Christus spes mea: præcédit vos in Galilæam. Scímus Christum surrexísse a mórtuis vere: tu nobis, victor Rex, miserére. Amen. Allelúia.

Sekvencija

Velykų aukai gyrius teaukoja krikščionys. Avinėlis atpirko avis; nekaltasis Kristus sutaikė nusidėjėlius su Tėvu. Mirtis ir gyvenimas susikovė nuostabiame mūšyje; gyvenimo valdovas mirė, gyvas karaliauja. Pasakyk mums, Marija, ką pamatei kelionėje? Pamačiau Gyvojo Kristaus kapą ir Prisikeliančiojo garbę; liudijančius angelus, drobulę ir drabužius. Kristus, manoji viltis, prisikėlė; anksčiau už savuosius įžengė į Galilėją. Žinome, kad Kristus tikrai prisikėlė iš numirusiųjų – Tu, Karaliau nugalėtojau, pasigailėk mūsų. Amen. Aleliuja.

Evangelium

Sequéntia sancti Evangélii secundum Marcum. (Marc. 16, 1–7)

In illo témpore: María Magdaléne, et María Iacóbi, et Salóme, emérunt arómata, ut veniéntes úngerent Iesum. Et valde mane una sabbatórum, véniunt ad monuméntum, orto iam sole. Et dicébant ad ínvicem: Quis revólvet nobis lápidem ab óstio monuménti? Et respiciéntes vidérunt revolútum lápidem. Erat quippe magnus valde. Et introeúntes in monuméntum vidérunt iúvenem sedéntem in dextris, coopértum stola cándida, et obstupuérunt. Qui dicit illis: Nolíte expavéscere: Iesum quæritis Nazarénum, crucifíxum: surréxit, non est hic, ecce locus ubi posuérunt eum. Sed ite, dícite discípulis eius, et Petro, quia præcédit vos in Galilæam: ibi eum vidébitis, sicut dixit vobis.

Evangelija

Šventosios Evangelijos pagal Morkų tęsinys. (Mk 16, 1–7)

Anuo metu: Marija Magdalietė, Marija, Jokūbo motina, ir Salomė nusipirko kvepalų, kad nuėjusios galėtų Jėzų patepti. Labai anksti, pirmąją savaitės dieną, jos ateina saulei tekant prie kapo. Jos kalbėjosi tarp savęs: „Kas mums nuritins akmenį nuo kapo angos?“ Bet, pažvelgusios iš arčiau, pamatė, kad akmuo nuristas. O buvo jis labai didelis. Įėjusios į kapo rūsį, išvydo dešinėje sėdintį jaunuolį baltais drabužiais ir nustėro. Bet jis joms tarė: „Nenusigąskite! Jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus Nazarėno. Jis prisikėlė, jo čia nebėra. Štai vieta, kur jį buvo paguldę. Eikite, pasakykite jo mokiniams ir Petrui: jis eina pirma jūsų į Galilėją. Tenai jį pamatysite, kaip jis yra jums sakęs.“

Offertorium

Ps. 75, 9–10. Terra tremuit, et quievit, dum resurgeret in iudicio Deus, alleluia.

Ofertoriumas

Ps 75, 9–10. Sudrebėjo žemė ir nutilo, kai Dievas pakilo teisti, aleliuja.

Secreta

Suspice, quæsumus, Dómine, preces pópuli tui cum oblatiónibus hostiarum: ut paschalibus initiata mystériis, ad æternitatis nobis medélam, te operante, proficiant. Per Dóminum nostrum...

Sekreta

Meldžiame Tave, Viešpatie, priimk savo tautos maldas kartu su aukų atnašomis, kad tai, ką pradėjome velykiniais slėpiniais, Tau veikiant pasitarnautų kaip amžinybės vaistas. Per mūsų Viešpatį...

Præfatio Paschalis

Vere dignum et iustum est, æquum et salutare: Te quidem, Domine, omni tempore, sed in hac potissimum die gloriosius prædicare, cum Pascha nostrum immolatus est Christus. Ipse enim verus est Agnus, qui abstulit peccata mundi. Qui mortem nostram moriendo destruxit et vitam resurgendo reparavit. Et ideo cum Angelis et Archangelis, cum Thronis et Dominationibus, cumque omni militia cælestis exercitus, hymnum gloriæ tuæ canimus, sine fine dicentes: Sanctus.

Velykų prefacija

Tikrai verta ir teisinga, reikalinga ir išganinga būtent Tave, Viešpatie, visą laiką, o ypač šią dieną – dar garbingiau šlovinti, nes mūsų Pascha yra paaukotas Kristus. Jis iš tiesų yra tikrasis Avinėlis, kuris panaikino pasaulio nuodėmes. Mirdamas Jis mūsų mirtį sugriovė, ir prisikeldamas gyvenimą atstatė. Todėl su angelais ir arkangelais, su sostais ir viešpatystėmis, ir su visa dangaus armijos kariauna giedame Tavo garbės himną, be perstojo sakydami: Šventas.

Communio

1 Cor 5, 7–8. Pascha nostrum immolatus est Christus, alleluia: itaque epulemur in azymis sinceritatis et veritatis, alleluia, alleluia, alleluia.

Komunija

1 Kor 5, 7–8. Mūsų Pascha yra paaukotas Kristus, aleliuja; todėl valgykime neraugintą nuoširdumo ir tiesos duoną, aleliuja, aleliuja, aleliuja.

Postcommunio

Spiritum nobis, Dómine, tuæ caritatis infunde; ut, quos sacraméntis Paschalibus satiasti, tua facias pietiate concórdes. Per Dóminum nostrum...

Postkomunija

Viešpatie, įliek mums savosios meilės Dvasią, kad tuos, kuriuos šiandien pasotinai Velykų sakramentais, padarytum savojo gailestingumo dalininkais. Per mūsų Viešpatį...


Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

0
bendrinimų
Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.