XIX Dominica Post Pentecosten
XIX sekmadienis po Sekminių
Palyginimas apie pakviestuosius į vestuvių puotą mums rodo, kad visi žmonės yra Dievo pakviesti į Jo karalystę. Bažnyčia Kristaus vardu perduoda žmonėms dieviškąjį kvietimą ateiti į amžinąją vestuvių puotą. Palaiminti krikščionys, juk Bažnyčia Eucharistijoje leidžia mums iš anksto pasimėgauti dangiškąja puota ir suteikia jos pažadą. Į šventę gali ateiti kiekvienas, kuris yra pasipuošęs vestuviniais dieviškosios malonės rūbais. Kiekvienas, nešiojantis šiuos rūbus, apsivelka, pasak šv. Pauliaus, naujuoju žmogumi teisume ir tiesos šventume, kurie įgyjami per Krikštą.
Introitus
Salus pópuli ego sum, dicit Dóminus: de quacúmque tribulatióne clamáverint ad me, exáudiam eos: et ero illórum Dóminus in perpétuum.
Ps. 77, 1. Attendite, pópule meus, legem meam: inclináte aurem vestram in verba oris mei.
Introitas
Aš esu tautos išganymas, sako Viešpats: kurioje tik nelaimėje jie šauksis manęs, aš juos išklausysiu ir būsiu jų Viešpats per amžius.
Ps 77, 1. Mano tauta, klausyk mano pamokymo; nukreipk savo ausis į mano burnos žodžius.
Oratio
Omnípotens et miséricors Deus, univérsa nobis adversántia propitiátus exclúde: ut mente et córpore páriter expedíti, quæ tua sunt, líberis méntibus exsequámur. Per Dominum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.
Kolekta
Visagali ir gailestingasis Dieve, nukreipk nuo mūsų iš savo malonės visas kliūtis, kad netrukdomi nei sieloje, nei kūne, laisvi vykdytume Tavo įsakymus. Per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.
Lectio
Léctio Epístolæ beáti Pauli Apóstoli ad Ephésios. (Ephes. 4, 23–28)
Fratres: Renovámini spíritu mentis vestræ, et indúite novum hóminem, qui secúndum Deum creátus est in iustítia et sanctitáte veritátis. Propter quod deponéntes mendácium, loquímini veritátem unusquísque cum próximo suo: quóniam sumus ínvicem membra. Irascímini, et nolíte peccáre: sol non occídat super iracúndiam vestram. Nolíte locum dare diábolo: qui furabátur, iam non furétur; magis autem labóret, operándo mánibus suis, quod bonum est, ut hábeat, unde tríbuat necessitátem patiénti.
Skaitinys
Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško efeziečiams. (Ef 4, 23–28)
Broliai: Atsinaujinkite savo proto dvasinėje gelmėje, apsivilkite nauju žmogumi, sukurtu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume. Tad, pametę melagystę, kiekvienas kalbėkite tiesą savo artimui, nes mes esame vieni kitų nariai. Rūstaudami nenusidėkite! Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės! Ir nepalikite vietos velniui. Kas vogdavo, tegu nebevagia, bet imasi triūso, dirbdamas savo rankomis gerą darbą, kad turėtų iš ko padėti stokojančiam.
Graduale
Ps. 140, 2. Dirigátur orátio mea, sicut Incénsum in conspéctu tuo, Dómine. V. Elevatio mánuum meárum sacrifícium vespertínum.
Gradualas
Ps 140, 2. Tegul kyla mano malda kaip smilkalas tavo akivaizdoje, Viešpatie. V. Mano iškeltos rankos kaip vakarinė auka.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 104, 1. V. Confitémini Dómino, et invocáte nomen eius: annuntiáte inter gentes ópera eius. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 104, 1. V. Šlovinkite Viešpatį ir šaukitės jo vardo, skelbkite tautoms jo darbus. Aleliuja.
Evangelium
Sequéntia sancti Evangélii secúndum Matthæum. (Matth. 22, 1–14)
In illo témpore: Loquebátur Iesus princípibus sacerdótum et pharisæis in parábolis, dicens: Símile factum est regnum cælórum hómini regi, qui fecit núptias fílio suo. Et misit servos suos vocáre invitátos ad nuptias, et nolébant veníre. Iterum misit álios servos, dicens: Dícite invitátis: Ecce, prándium meum parávi, tauri mei et altília occísa sunt, et ómnia paráta: veníte ad núptias. Illi autem neglexérunt: et abiérunt, álius in villam suam, álius vero ad negotiatiónem suam: réliqui vero tenuérunt servos eius, et contuméliis afféctos occidérunt. Rex autem cum audísset, iratus est: et, missis exercítibus suis, pérdidit homicídas illos et civitátem illórum succéndit. Tunc ait servis suis: Núptiæ quidem parátæ sunt, sed, qui invitáti erant, non fuérunt digni. Ite ergo ad exitus viárum et, quoscúmque invenéritis, vocáte ad núptias. Et egréssi servi eius in vias, congregavérunt omnes, quos invenérunt, malos et bonos: et implétæ sunt núptiæ discumbéntium. Intrávit autem rex, ut vidéret discumbéntes, et vidit ibi hóminem non vestítum veste nuptiáli. Et ait illi: Amíce, quómodo huc intrásti non habens vestem nuptiálem? At ille obmútuit. Tunc dixit rex minístris: Ligátis mánibus et pédibus eius, míttite eum in ténebras exterióres: ibi erit fletus et stridor déntium. Multi enim sunt vocáti, pauci vero elécti.
Evangelija
Šventosios Evangelijos pagal Matą tęsinys. (Mt 22, 1–14)
Anuo metu: Jėzus vėl ėmė kalbėti vyresniesiems kunigams ir fariziejams palyginimais: „Su dangaus karalyste yra panašiai kaip su karaliumi, kuris kėlė savo sūnui vestuves. Jis išsiuntė tarnus šaukti pakviestųjų į vestuvių pokylį, bet tie nepanorėjo eiti. Tuomet jis vėl siuntė kitus tarnus, liepdamas: „Sakykite pakviestiesiems: Štai aš surengiau pokylį, mano jaučiai ir penimi veršiai papjauti, ir viskas surengta. Ateikite į vestuves!“ Tačiau kviečiamieji to nepaisė ir nuėjo kas sau: vienas lauko arti, kitas prekiauti, o kiti tarnus nutvėrę išniekino ir užmušė. Tuomet karalius užsirūstino ir, nusiuntęs kariuomenę, sunaikino anuos žmogžudžius ir padegė jų miestą. Galop jis tarė tarnams: „Vestuvės, tiesa, surengtos, bet pakviestieji nebuvo verti. Todėl eikite į kryžkeles ir, ką tik rasite, kvieskite į vestuves.“ Tie tarnai išėjo į kelius ir surinko visus, ką tik sutiko, blogus ir gerus. Vestuvių menė buvo pilna sėdinčių už stalo. Karalius atėjo pasižiūrėti svečių ir pamatė ten žmogų, neapsirengusį vestuvių drabužiu. Jis tarė jam: „Bičiuli, kaip čia įėjai, neturėdamas vestuvių drabužio?“ Tasai tylėjo. Tuomet karalius paliepė tarnams: „Suriškite jam rankas ir kojas ir išmeskite jį laukan į tamsybes. Ten bus verksmas ir dantų griežimas.“ Nes daug pašauktų, bet maža išrinktų.“
Offertorium
Ps. 137, 7. Si ambulávero in médio tribulatiónis, vivificábis me, Dómine: et super iram inimicórum meórum exténdes manum tuam, et salvum me fáciet déxtera tua.
Ofertoriumas
Ps 137, 7. Jei aš vaikščiosiu varginamas, tu atgaivinsi mane, Viešpatie, ir ant mano priešų rūstybės tu ištiesi savo ranką, ir tavo dešinioji išgelbės mane.
Secreta
Hæc múnera, quæsumus, Dómine, quæ óculis tuæ maiestátis offérimus, salutária nobis esse concéde. Per Dominum nostrum...
Sekreta
Padaryk mums, meldžiame Tave, Viešpatie, išganingas šias dovanas, kurias mes Tavo didybės akims aukojame. Per mūsų Viešpatį…
Communio
Ps. 118, 4–5. Tu mandásti mandáta tua custodíri nimis: útinam dirigántur viæ meæ, ad custodiéndas iustificatiónes tuas.
Komunija
Ps 118, 4–5. Tu paliepei ištikimai laikytis tavo įsakymų. Kad mano keliai nenukryptų nuo tavo įstatų.
Postcommunio
Tua nos, Dómine, medicinális operátio, et a nostris perversitátibus cleménter expédiat, et tuis semper fáciat inhærére mandátis. Per Dominum nostrum...
Postkomunija
Tegul Tavo gydantis veikimas, Viešpatie, maloningai išvaduoja mus nuo mūsų ydų ir padeda nuolat laikytis Tavo įsakymų. Per mūsų Viešpatį…
Schola
Introitus
Salus pópuli ego sum, dicit Dóminus: de quacúmque tribulatióne clamáverint ad me, exáudiam eos: et ero illórum Dóminus in perpétuum.
Ps. 77, 1. Attendite, pópule meus, legem meam: inclináte aurem vestram in verba oris mei.
Introitas
Aš esu tautos išganymas, sako Viešpats: kurioje tik nelaimėje jie šauksis manęs, aš juos išklausysiu ir būsiu jų Viešpats per amžius.
Ps 77, 1. Mano tauta, klausyk mano pamokymo; nukreipk savo ausis į mano burnos žodžius.
Graduale
Ps. 140, 2. Dirigátur orátio mea, sicut Incénsum in conspéctu tuo, Dómine. V. Elevatio mánuum meárum sacrifícium vespertínum.
Gradualas
Ps 140, 2. Tegul kyla mano malda kaip smilkalas tavo akivaizdoje, Viešpatie. V. Mano iškeltos rankos kaip vakarinė auka.
Alleluia
Alleluia, alleluia.
Ps. 104, 1. V. Confitémini Dómino, et invocáte nomen eius: annuntiáte inter gentes ópera eius. Allelúia.
Aleliuja
Aleliuja, aleliuja.
Ps 104, 1. V. Šlovinkite Viešpatį ir šaukitės jo vardo, skelbkite tautoms jo darbus. Aleliuja.
Offertorium
Ps. 137, 7. Si ambulávero in médio tribulatiónis, vivificábis me, Dómine: et super iram inimicórum meórum exténdes manum tuam, et salvum me fáciet déxtera tua.
Ofertoriumas
Ps 137, 7. Jei aš vaikščiosiu varginamas, tu atgaivinsi mane, Viešpatie, ir ant mano priešų rūstybės tu ištiesi savo ranką, ir tavo dešinioji išgelbės mane.
Communio
Ps. 118, 4–5. Tu mandásti mandáta tua custodíri nimis: útinam dirigántur viæ meæ, ad custodiéndas iustificatiónes tuas.
Komunija
Ps 118, 4–5. Tu paliepei ištikimai laikytis tavo įsakymų. Kad mano keliai nenukryptų nuo tavo įstatų.
