In die Nativitatis Domini

skirtukas

Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Gimimas. Kalėdų dienos Mišios.

Apaštalų laiškai yra vienas teisingiausių krikščionybės dogmų šaltinių Naujajame Įstatyme. Kristus juose parodytas visoje savo didybėje. Dievo Sūnus ateina į šį pasaulį tam, kad įtrauktų mus į dieviškąjį gyvenimą ir atskleistų Tėvo didybę. Jis yra paveldėtojas visų laikų, kurie randa jame užbaigimą – kūrimo ir atpirkimo esmę; Jis turi iš savęs viską.

Evangelijos mokymas ne mažiau svarus. Paimkime šv. Jono Evangelijos pradžią. Pirmasis jo sakinys susišaukia su pirmaisiais Pradžios knygos žodžiais: „Pradžioje Dievas...“ – „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas.“ Šios eilutės nuosekliai išdėsto, kaip Žodis tapo vienu iš mūsų, ir šlovina Jo darbą – nešti pasauliui šviesą.

Introitus

Is. 9, 6. Puer natus est nobis, et fílius datus est nobis: cuius impérium super húmerum eius: et vocábitur nomen eius, magni consílii Ángelus.

Ps. 97, 1. Cantáte Dómino cánticum novum: quia mirabília fecit.

Introitas

Iz 9, 6. Kūdikis mums gimė, ir sūnus mums yra duotas, kurio valdžia – ant jojo peties; ir jis bus vadinamas didžiojo patarimo Angelu.

Ps 97, 1. Giedokite Viešpačiui naują giesmę, kadangi jis įstabių dalykų padarė.

Oratio

Concéde, quæsumus, omnípotens Deus: ut nos Unigéniti tui nova per carnem natívitas líberet: quos sub peccáti iugo vetústa sérvitus tenet. Per eúndem Dóminum nostrum Iesum Christum, Filium tuum: qui tecum vivit et regnat in unitate Spiritus Sancti Deus, per omnia saecula saeculorum. R. Amen.

Kolekta

Meldžiame, visagali Dieve, suteik, kad Tavojo Viengimio naujasis kūniškasis gimimas išlaisvintų mus, kuriuos po nuodėmės jungu senoji vergystė laiko. Per Tąjį mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, tavo Sūnų, kuris su tavimi gyvena ir viešpatauja Šventosios Dvasios vienybėje per visus amžių amžius. R. Amen.

Lectio

Léctio Epístolæ beati Pauli Apostoli ad Hebræos. (Hebr. 1, 1–12)

Multifáriam, multísque modis olim Deus lóquens pátribus in prophétis: novíssime diébus istis locútus est nobis in Fílio, quem constítuit herédem universórum, per quem fecit et sæcula: qui cum sit splendor glóriæ, et figúra substántiæ eius, portánsque ómnia verbo virtútis suæ, purgatiónem peccatórum fáciens, sedet ad déxteram maiestátis in excélsis: tanto mélior Ángelis efféctus quanto defferéntius præ illis nomen hereditávit. Cui enimdixit aliquándo Angelórum: Fílius meus es tu, ego hódie génui te? Et rursum: Ego eroilli in patrem, et ipse erit mihi in fílium? Et cum íterumintrodúcit primogénitum in orbem terrae, dicit: Et adórent eum ómnes Ángeli Dei. Et ad ángelos quidem dicit: Qui facit Ángelos suos spíritus, et minístros suos flammam ignis. Ad Fílium áutem: Thronus tuus, Deus, in sæculum sæculi: virga æquitátis, virga regni tui. Dilexísti iustítiam, et odísti iniquitátem: proptérea unxit te Deus, Deus tuus, óleo exsultatiónis præ particípibus tuis. Et: Tu in princípio, Dómine, terram fundásti: et ópera manuum tuárum sunt cæli. Ipsi períbunt, tu áutem permanébis: etomnes ut vestiméntum veteráscent: et velut amíctum mutábis eos, etmutabúntur: tu áutem idem ipse es, et anni tui non defícient.

Skaitinys

Skaitinys iš šventojo apaštalo Pauliaus Laiško žydams. (Žyd 1, 1–12)

Daugel kartų ir įvairiais būdais praeityje Dievas yra kalbėjęs mūsų protėviams per pranašus, o dabar dienų pabaigoje jis prabilo į mus per Sūnų, kurį paskyrė visatos paveldėtoju ir per kurį sukūrė pasaulius. Jis, Dievo šlovės atšvaitas ir jo esybės paveikslas, palaikantis savo galingu žodžiu visatą, nuplovęs nuodėmes, atsisėdo [Dievo] didybės dešinėje aukštybių aukštybėse ir tapo tiek prakilnesnis už angelus, kiek aukštesnį už juos paveldėjo vardą. Kuriam gi angelų kada nors buvo pasakyta: Tu esi mano Sūnus, šiandien aš tave pagimdžiau?! Ir vėl: Aš jam būsiu tėvas, o jis bus man sūnus. Toliau, įvesdamas Pirmgimį į pasaulį, jis sako: „Tepagarbina jį visi Dievo angelai.“ Angelams sako: Jis daro savo pasiuntinius lygius vėjams, savo tarnus – kaip ugnies liežuvius. O Sūnui: tavo sostas, Dieve, amžių amžiams, ir teisingumo lazda yra tavo karališkoji lazda. Tu pamilai teisumą ir nekentei nedorybės, todėl patepė tave Dievas, o Dieve, džiaugsmo aliejumi gausiau negu tavo bičiulius. Ir: Iš pradžių tu, Viešpatie, sukūrei žemę, ir dangūs – tavo rankų darbas. Jie išnyks, o tu pasiliksi, jie visi sudils lyg drabužis, ir kaip apsiaustą tu juos suvyniosi, tartum drabužį, ir jie bus pakeisti. Bet tu esi tas pats, ir tavo metai nesibaigs.

Graduale

Ps. 97, 3–4 et 2. Vidérunt omnes fines terræ salutáre Dei nostri: iubiláte Deo, omnis terra. V. Notum fecit Dóminus salutáre suum: ante conspéctum géntium revelávit iustítiam suam.

Gradualas

Ps 97, 3–4 ir 2. Išvydo visi žemės pakraščiai mūsų Dievo išganymą; džiugiai šlovink Dievą, visa žeme. V. Viešpats apreiškė savo išganymą, tautų akivaizdoje atskleidė savo teisingumą.

Alleluia

Alleluia, alleluia.

V. Dies sanctificátus illúxit nobis: veníte, gentes, et adoráte Dóminum: quia hódie descéndit lux magna super terram. Allelúia.

Aleliuja

Aleliuja, aleliuja.

V. Pašventinta diena mums nušvito; ateikite, tautos, ir pašlovinkite Viešpatį, nes šiandien didi šviesa nužengė ant žemės. Aleliuja.

Evangelium

Initium sancti Evangélii secundum Ioannem. (Ioann. 21, 1–14)

In princípio erat Verbum, et verbum erat apud Deum, et Deus erat Verbum. Hoc erat in princípio apud Deum. Omnia per ipsum facta sunt: et sine ipso factum est nihil, quod factum est: in ipso vita erat, et vita erat luxhóminum: et lux in ténebris lucet, et ténebræ eam non comprehendérunt. Fuit homo missus a Deo, cui nomen erat Ioánnes. Hic venit in testimónium, ut testimónium perhibéret de lúmine, ut omnes créderent per illum. Non erat ille lux, sed ut testimónium perhibéret de lúmine. Erat lux vera, quæ illúminat omnem hóminem veniéntem in hunc mundum. In mundo erat, et mundus per ipsum factus est, et mundus eum non cognóvit.In própria venit, et sui eum non recepérunt. Quotquot áutem recepérunt eum, dedit eis potestátem fílios Dei fíeri, his qui crédunt in nómine eius: qui non ex sanguínibus, neque ex voluntáte carnis, neque ex voluntáte viri, sed ex Deo nati sunt. (Hic genufléctitur.) Et Verbum caro factum est, et habitávit in nobis: et vídimus glóriam eius, glóriam quasi Unigéniti a Patre, plenum grátiæ et veritátis.

Evangelija

Šventosios Evangelijos pagal Joną pradžia. (Jn 21, 1–14)

Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą. Visa per jį atsirado, ir be jo neatsirado nieko, kas tik yra atsiradę. Jame buvo gyvybė, ir ta gyvybė buvo žmonių šviesa. Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė. Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį įtikėtų. Jis pats nebuvo šviesa, bet turėjo liudyti apie šviesą. Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ir ji atėjo į šį pasaulį. Jis buvo pasaulyje, ir pasaulis per jį atsiradęs, bet pasaulis jo nepažino. Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė. Visiems, kurie jį priėmė, jis davė galią tapti Dievo vaikais – tiems, kurie tiki jo vardą, kurie ne iš kraujo ir ne iš kūno norų, ir ne iš vyro norų, bet iš Dievo užgimę. Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos.

Offertorium

Ps. 88, 12 et 15. Tui sunt cæli, et tua est terra, orbem terrárum, et plenitúdinem eius tu fundásti: iustítia et iudícium præparátio sedis tuæ.

Ofertoriumas

Ps 88, 12 ir 15. Tavo yra dangūs, ir tavo yra žemė, žemės rutulį ir jo pilnatvę tu įtvirtinai; teisingumas ir teisus nuosprendis – tavojo sosto parengimas.

Secreta

Obláta, Dómine, múnera, nova Unigéniti tui Nativitáte sanctífica: nosque a peccatórum nostrórum máculis emúnda. Per eúndem Dóminum nostrum...

Sekreta

Atnašautas dovanas, Viešpatie, naujuoju savojo Viengimio gimimu pašventink ir mus nuo mūsų nuodėmių dėmių nuvalyk. Per Tąjį mūsų Viešpatį...

Communio

Ps. 97, 3. Vidérunt omnes fines terræ salutáre Dei nostri.

Komunija

Ps 97, 3. Išvydo visi žemės pakraščiai mūsų Dievo išganymą.

Postcommunio

Præsta, quæsumus, omnípotens Deus: ut natus hódie Salvátor mundi, sicut divínæ nobis generatiónis est auctor: ita et immortalitátis sit ipse largítor. Qui tecum vívit et regnat...

Postkomunija

Meldžiame, visagali Dieve, suteik, kad šiandien gimęs pasaulio Išganytojas, būdamas mūsų dieviškojo gimimo Kūrėju, duotų mums ir nemirtingumą. Kuris su Tavimi gyvena ir viešpatauja...


Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

0
bendrinimų
Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.