VIENUOLIKTAS APAŠTALŲ TIKĖJIMO IŠPAŽINIMO SKYRIUS

„Kūno iš numirusių prisikėlimą“

Skyriaus turinys

1. Vienuoliktame Apaštalų tikėjimo išpažinimo skyriuje sakoma, kad Dievas pasaulio pabaigoje prikels iš numirusių ir vėl sujungs su sielomis žmonių kūnus.

Tai daugelyje Šventojo Rašto vietų pabrėžta tiesa. Pavyzdžiui, jau Senajame Testamente patriarchas Jobas kalbėjo: „Žinau, kad mano Atpirkėjas gyvas ir kad paskučiausią dieną prisikelsiu iš žemės ... ir savo kūne matysiu savo Dievą.“ (Job 19, 26) Viešpats Jėzus yra pareiškęs: „Ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą. Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą.“ (Jn 5, 28)

Prikėlimą iš numirusių įvykdys Dievas

2. Toks kūnų atgaivinimas yra gamtos jėgoms visiškai neįmanomas, bet jį įvykdys Dievas savo visagalybe, kaip kad yra viską iš nieko sukūręs.

Taigi kūnų prikėlimas iš numirusių bus ypatingas paties Dievo veiksmas. Ne veltui Viešpats Jėzus yra pasakęs, kad esantieji kapuose kelsis tik tada, kai „išgirs jo (Dievo Sūnaus) balsą“ (Jn 5, 28).

Bus prikelti tie patys žmonių kūnai

3. Bus prikelti tie patys kūnai, kuriuos žmonės turėjo gyvendami šiame pasaulyje ir kuriuos mirtis buvo sunaikinusi.

Patriarchas Jobas čia sako: „Paskučiausią dieną būsiu prikeltas iš žemės ir vėl apdengtas savo oda ir savo kūne matysiu savo Dievą. Jį matysiu aš pats, ir mano akys Jį regės.“ (Job 19, 26–27) Viešpats Jėzus pareiškia: „Gulintieji kapuose išgirs jo (Dievo Sūnaus) balsą.“ (Jn 5, 28)

Kad kūnai bus visiškai sugedę, į dulkes pavirtę, kurios, galbūt, bus vėjų po visą žemės paviršių išnešiotos, tai nė kiek nekliudys jiems būti prikeltiems. Juk medžiaga, iš kurios jie buvo sudaryti, bus neabejotinai išlikusi, nors ir kitokiuose pavidaluose, nes medžiaga savaime neišnyksta.

Prikėlimo iš numirusių tikslas

4. Tikslas, kuriam kūnai bus prikelti iš numirusių, yra dvejopas:

a) kad kūnai dalyvautų amžinojoje sielų laimėje ar amžinojoje jų bausmėje, kaip jie dalyvavo jų geruosiuose ar piktuosiuose darbuose,

„Juk mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų, ką jis, gyvendamas kūne, yra daręs – gera ar bloga“ – sako šv. Paulius (2 Kor 5, 6).

b) kad aiškiai pasireikštų visiškas mirties nugalėjimas, kurį įvykdė Viešpats Jėzus savo kančia ir mirtimi už žmones.

„Juk reikia, kad šis gendantis (kūnas) apsivilktų negendamybe, šis marus (kūnas) apsivilktų nemarybe. Kada šis gendantis (kūnas) apsivilks negendamybe ir šis marus (kūnas) apsivilks nemarybe, tuomet išsipildys užrašytas žodis: Pergalė sunaikino mirtį! Kurgi, mirtie, tavoji pergalė? Kurgi, mirtie, tavasis geluonis?!“ (1 Kor 15, 53–55)

Bus prikelti visi žmonės

5. Iš numirusių bus prikelti visi žmonės, tiek dorieji, tiek ir nedorėliai.

„Ateis valanda, kai visi gulintieji kapuose išgirs jo balsą. Kurie darė gera, prisikels gyventi, kurie darė bloga, prisikels stoti į teismą“, – sako Viešpats Jėzus (Jn 5, 28–29). Šv. Paulius pareiškia: „Turiu Dieve viltį, jog bus teisiųjų ir neteisiųjų prisikėlimas iš numirusių.“ (Apd 24, 25)

Ne visų prikeltųjų kūnai bus vienodi

6. Tačiau ne visų prikeltųjų kūnai bus vienodi. Dorųjų kūnai turės prisikėlusio iš numirusių Viešpaties Jėzaus kūno savybes, o nedorųjų bus be tų savybių.

„Mes visi, tiesa, kelsimės, bet ne visi būsime permainyti“, – sako šv. Paulius bendrai apie visus žmones (1 Kor 15, 51). O apie doruosius pareiškia: „Jis (Jėzus) pakeis mūsų vargingą kūną ir padarys jį panašų į savo garbingąjį kūną ta galia, kuria jis sau visa palenkia.“ (Fil 3, 21)

Prikeltų kūnų savybės

7. Iš numirusių prikelti dorųjų kūnai bus negendantys, garbingi, galingi, sudvasinti.

„Sėjamas gendantis kūnas, keliasi negendantis. Sėjamas prastas, keliasi garbingas. Sėjamas silpnas, keliasi galingas. Sėjamas juslinis kūnas, keliasi dvasinis kūnas.“ (1 Kor 15, 42–44) O Viešpats Jėzus pareiškia: „Prisikėlę nei ves, nei tekės, bet bus kaip Dievo angelai danguje“ (Mt 22, 30). „Tuomet teisieji spindės kaip saulė savo Tėvo karalystėje.“ (Mt 13, 43)

Išvados

8. Tiesa, kad Dievas prikels mūsų kūnus iš numirusių ir, jei būsime nusipelnę, suteiks jiems daug geresnį bei garbingesnį gyvenimą, skatina mus:

a) turėti savo kūnams šventos pagarbos ir vengti juos naudoti nuodėmėms, ypač ištvirkavimui,

„Šlovinkite Dievą savo kūnu!“ (1 Kor 6, 20) – sako šv. Paulius (1 Kor 6, 20). „Argi nežinote, kad jūsų kūnai yra Kristaus nariai? Tad nejaugi aš, ėmęs Kristaus narius, paversiu juos kekšės nariais? ... Sergėkitės palaidumo! Jokia kita žmogaus daroma nuodėmė nepaliečia kūno, o ištvirkėlis nusikalsta savo kūnui.“ (1 Kor 6, 15ir18)

b) nuolankiai priimti ir kantriai kentėti visokius skausmus bei pačią mirtį,

„Šio laiko kentėjimai negali lygintis su būsimąja garbe, kuri mumyse bus apreikšta“, – sako šv. Paulius (Rom 8, 18). „Jei su juo (Kristumi) kenčiame, kad su juo būtume pagerbti.“ (Rom 8, 17)

c) per daug neliūdėti ir ypač nenusiminti, kai numiršta brangūs ir mylimi asmenys.

„Mes norime, broliai, kad jūs žinotumėte tiesą apie užmiegančiuosius ir nenusimintumėte kaip tie, kurie neturi vilties, – rašė šv. Paulius Tesalonikos krikščionims. – Jeigu tikime, kad Jėzus numirė ir prisikėlė, tai Dievas ir tuos, kurie užmigo susivieniję su Jėzumi, atsives kartu su juo. ... Todėl guoskite vieni kitus šitais žodžiais.“ (1 Tes 4, 13–14 ir 18)

Garbingo kūno prisikėlimo iš numirusių užsitikrinimas

Kad kuo tvirčiau užsitikrintume sau laimingą ir garbingą prisikėlimą iš numirusių, turime stengtis kuo dažniau vertai priimti šv. Komuniją.

Ne veltui Viešpats Jėzus yra pasakęs: „Jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją dieną.“ (Jn 6, 53–54)

Švč. M. Marijos paėmimas į dangų

Švč. M. Marijos kūną Dievas tuojau po mirties prikėlė iš numirusių, sujungė su siela ir paėmė į dangų.

Tai mūsų tikėjimo tiesa. Ji remiasi iš nuo pat pirmųjų krikščionybės amžių ateinančia tradicija. Tą tradiciją žinome iš dviejų šaltinių. Ji užrašyta kai kurių Bažnyčios Tėvų veikaluose (Pavyzdžiui, šv. Jono Damaskiečio, šv. Andriejaus Kretiečio ir kt.), ir nuo pat pirmųjų amžių Bažnyčioje yra Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų šventė.

Bažnyčia visada mokė, kad Švč. M. Marija buvo paimta į dangų. Tačiau iki 1950 m. lapkričio 1 d. ji nebuvo paskelbusi, jog ta tiesa yra privaloma tikėti. Vadinasi, jeigu kas iki to laiko būtų ja abejojęs ar net ją neigęs, tas būtų elgęsis labai neprotingai, bet dar nebūtų buvęs klaidatikis. Jeigu nuo tada jos nepriimtų, tas jau nebegalėtų būti Katalikų Bažnyčios nariu.

Švč M. Marijos Ėmimo į dangų šventė (Žolinė)

Švč. M. Marijos Ėmimui į dangų prisiminti ir pagerbti, Bažnyčia yra paskyrusi rugpjūčio 15 dieną.

Tai privaloma šventė. Vadinasi, per ją negalima dirbti sunkių kūno darbų, reikia išklausyti šv. Mišias. Jos vigilijoje rugpjūčio 14 d. privaloma pasninkauti ir susilaikyti nuo mėsiškų valgių.

Sekmadienį po Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų oktavos (vadinasi, po 22 d.) yra Švč. M. Marijos Nekalčiausios Širdies šventė.