§ 2. APIE NUOSAVYBĖS TEISĖS PAŽEIDIMĄ

Nuosavybės teisės pažeidimo būdai

Artimo nuosavybės teisė pažeidžiama, kai artimo nuosavybė:

a) neteisėtai pasisavinama;

b) neteisėtai sunaikinama ar sužalojama;

c) bendradarbiaujama neteisėtai pasisavinant, sunaikinant ar sužalojant.

I. NETEISĖTAS SVETIMOS NUOSAVYBĖS PASISAVINIMAS

Svetimos nuosavybės pasisavinimas

1. Svetimą nuosavybę neteisėtai pasisavinama vagyste, plėšimu, apgavimu ir lupikavimu.

Vagystė

2. Vagystė yra slaptai atliekamas neteisėtas svetimos nuosavybės pasisavinimas.

Sakoma – neteisėtas pasisavinimas, nes teisėtas anaiptol nėra vagystė. Tokie atvejai gali būti du. Vienas, kai žmogus yra didžiausiame varge ir, nepasinaudojęs svetima nuosavybe, žūtų. Tada jis turi teisę imti jos tiek, kiek tuo metu reikia, kad nežūtų. Nebent ir savininkas būtų tokiame pat varge, tada jo teisė yra pirmesnė. Kitas atvejis yra, kai savininkas, būdamas skolingas, nenori atiduoti skolos ir nėra kaip jos iš jo atsiimti. Tada galima tai padaryti slaptai; bet tik, žinoma, pasiimant vien tai, kas teisėtai priklauso.

Vagystės nedorumas

3. Kiekviena vagystė yra nuodėmė. Jos dydis priklauso nuo to, kokia žala padaroma artimui. Jei žala didelė, vagystė yra sunki nuodėmė, jei ne – lengva. Juo didesnė žala, tuo sunkesnė būna nuodėmė.

Didelė žala žmogui padaroma tada, kai iš jo pavagiama tiek, kiek jam reikia pragyventi vieną dieną. Čia turimas omenyje ne kokio turtuolio, bet paprasto darbininko pragyvenimas.

Šv. Rašte vagystė griežtai smerkiama ir priskiriama prie tų nuodėmių, už kurias skiriamas amžinas pasmerkimas. Pavyzdžiui, šv. Paulius sako: „Neklyskite! Nei ištvirkėliai, nei stabmeldžiai, nei svetimautojai, nei iškrypėliai, nei vagys, nei gobšai, nei girtuokliai, nei keikūnai, nei plėšikai nepaveldės Dievo karalystės.“ (1 Kor 6, 9–10)

Mažų vagysčių nedorumas

4. Jei vagiant padaroma nedidelė žala, vagystė yra maža nuodėmė. Tačiau ir mažomis vagystėmis galima sunkiai nusidėti. Taip atsitinka šiais atvejais:

a) kai turima tikslą (intenciją) daug pavogti, bet kad savininkas nepastebėtų nuostolio, vaginėjama tam tikrą laiką po truputį;

Kiekviena atskira tokia vagystė būtų maža nuodėmė, bet kadangi čia norima pasisavinti daug artimo turto, tas noras tarsi sulipdo mažas vagystes į sunkią nuodėmę.

b) kai mažomis vagystėmis padaroma didelė žala artimui ar kai po truputį vaginėjant pasisavinama daug svetimo turto;

Juk kad ir neturint tikslo daug pavogti, jei tik dažnai po truputi vaginėjama, galų gale padaroma artimui didelė žala. Tad kai tik žala būna didelė, nuodėmė jau yra sunki. Taip pat jei iš daugelio asmenų po truputį pavagiama, nors tuo jiems padaroma maža žala, bet kai tik tuo būdu pasisavinama daug svetimo turto, nuodėmė tampa didelė. Pavyzdžiui, taip yra, jei kas, pardavinėdamas ką nors, po šiek tiek nusuka svorio, saiko ar mato. Pirkėjai to visai nepastebi, bet pardavėjui ilgainiui lieka nemažai svetimo turto, kurio nebūtų, jei jis būtų teisingai viską atsvėręs, atseikėjęs, atmatavęs.

c) kai daug asmenų, susitarę tarpusavyje, pavagia nemažos vertės daiktą, tai nors jį besidalijant kiekvienam tenka po nedaug, bet kadangi bendru darbu padaroma didelė žala artimui, jie nusideda sunkiai.

Plėšimas

5. Plėšimas yra atėmimas iš artimo to, kas jam teisėtai priklauso, naudojant smurtą. Plėšimas yra didesnė nuodėmė negu vagystė, nes čia ne tik neteisėtai pasisavinamas svetimas turtas, bet dar ir įžeidžiamas artimo asmuo.

Todėl nėra leista smurtu atsiimti ir to, kas teisėtai priklauso, nes nors daikto atsiėmimas čia nebūtų nuodėmė, pats smurto panaudojimas būtų nuodėmė.

Apgaudinėjimas

6. Yra daug ir labai įvairių būdų nusikalsti apgaudinėjimu. Dažniausiai pasitaiko šie:

a) parduodant ar mainant naudojamas neteisingas svoris, saikas, matas ar duodama ne ta ar ne tokia prekė;

b) perkant mokama mažiau, negu buvo teisingai sutarta, ar mokama netikrais pinigais;

c) už savo darbą ar prekę išsireikalaujama daugiau negu teisėtai priklauso;

d) pasinaudojant artimo nežinojimu, už darbą ar už prekę jam sumokama mažiau nei jie verti;

e) melagingai bankrutuojama;

f) apdraustam turtui tyčia padaroma žala, kad būtų galima gauti draudimą;

g) suklastojami dokumentai, neteisingai bylinėjamasi, paperkami liudytojai ar teisėjai.

Apgaudinėjimas dažniausiai būna sunki nuodėmė, nes, viena, paprastai apgaudinėjama svarbesniuose dalykuose; antra, prie svetimo turto pasisavinimo prisideda melas ir klasta.

Lupikavimas

7. Lupikavimu nusikalstama, kai:

a) už paskolintus pinigus ar daiktus imamos per didelės palūkanos;

b) superkami įvairūs, ypač kasdieninės apyvartos ir apyvokos daiktai ir paskui pakeliama jų kaina;

c) stengiamasi pasipelnyti iš bet kokios artimo nelaimės ar vargo.

Lupikavimas yra viena bjauriausių nuodėmių. Ji beveik visada sunki, nes, viena, ja dažniausiai padaroma artimui didelė žala, antra, ja reiškiasi ne tik artimo meilės, bet ir žmoniškumo stoka ir nepaprastas kietaširdiškumas bei žiaurumas. Šv. Rašte ji daug kartų griežčiausiai pasmerkta.