Kristaus apraudojimas (2-a celė). Fra Angelico, 1440-42 m.

Fra Angelico (tikrasis vardas Guido di Pietro, apie 1395 – 1455 vasario 18 d.) buvo ankstyvojo Italijos Renesanso tapytojas, kurį Giorgio Vasari savo „Menininkų gyvenimuose“ apibūdino kaip „turintį retą ir tobulą talentą“. Savo amžininkams jis buvo žinomas kaip Fra Giovanni da Fiesole ir Fra Giovanni Angelico. 1982 m. popiežius Jonas Paulius II, pripažindamas jo gyvenimo šventumą, patvirtino jo garbinimą, tokiu būdu pripažindamas jo titulavimą „palaimintasis“ oficialiu. 1984 m. popiežius paskelbė palaimintąjį Angelico visų katalikų menininkų globėju.

Vasari apie Fra Angelico rašė, kad „neįmanoma teikti per daug pagarbos šiam šventajam tėvui, kuris buvo toks nuolankus ir kuklus visame, ką tik darė ar sakė, ir kurio kūriniai buvo nutapyti su tokiu lengvumu ir pamaldumu“. Tas pats biografas rašo, kad iš pradžių Fra Angelico buvo paruoštas kaip iliustratoriaus ir galbūt dirbo su savo vyresniuoju broliu Benedetto, kuris taip pat buvo dominikonas ir iliustratorius.

1436 m. Fra Angelico persikėlė iš Fiesole į naują San Marco vyrų vienuolyną Florencijoje, kurio valdytojas, Cosimo de’Medici, žymus dominikonų globėjas, negaišo laiko paskirdamas menininką išpuošti vienuolyno sienas freskomis. Sienos yra ištisai išpuoštos pamaldžiais paveikslais, kurie stebina vien jau savo kiekiu, vienodai aukšta kokybe, perteikiamo jausmo intensyvumu ir komtempliatyviomis įžvalgomis. Su kiekviena cele jis elgėsi lyg su karaliaus rūmų mene, vieta, kurioje jo tikėjimo broliai sutiks savo Dievą Jo Kristuje ir Jo šventuosiuose. Tuo metu, kai buvo tapomos šios freskos, ir dar ilgai po to, vienuolynas buvo uždaras lankytojams. Iki to laiko, kol, praėjus šimtmečiams, prioratas buvo pirmą kartą atvertas lankytojams, juos galėjo pamatyti niekas kitas tik broliai ir, galbūt, retkarčiais apsilankantis rėmėjas.

Čia matome freską, kurioje pavaizduotas Kristaus apraudojimas prieš Jį palaidojant. Kaip buvo įprasta tuo metu Italijos Renesanso religiniame mene, toje pačioje kompozicijoje vaizduojami asmenys iš skirtingų laikotarpių – taip šioje scenoje atsiranda ir šv. Dominykas, kadangi sakramentinių paslapčių ir jo paties kontempliacijų dėka jis buvo tapęs apaštalų amžininku.

Lietuva meldžiasi

Mergelė Motina savo rankose ramiai laiko savo Sūnų, kilniadvasiškai priimdama visa, ką Jis pasirinko išverti dėl žmonijos išgelbėjimo. Energingai priklaupęs Numylėtasis Mokinys atrodo taip, lyg būtų priklaupęs prieš Švenčiausiąjį Sakramentą ant altoriaus Mišių metu. Magdalena švelniai laiko Kristaus pėdas, jos akys nuvargę nuo ašarų. Kapo ertmė veržiasi laukan lyg nenugalimas sūkurys. Net Dievo Sūnus neišvengs šio urvo, vedančio į požemio pasaulį. Žalsvai pilki medžiai, nutaškuoti šviesiais taškeliais mums subtiliai primena, kad gyvenimo autorius negali būti visiems laikams palaidotas kape, bet vėl pražys, kaip ir visa likusi gamta pavasarį.

Tyrinėjant Fra Angelico kūrinius San Marco vienuolyne galima sužinoti visą katalikų tikėjimo turinį bei gauti įžangą į dvasinį ir maldos gyvenimą!

1911 m. William Michael Rossetti rašė:

Susipažinus su įvairiais Fra Angelico gyvenimo liudijimais, galima šiek tiek suvokti, kodėl jis nusipelnė paskelbimo šventuoju. Jis gyveno atsidavusį ir asketišką dominikonų vienuolio gyvenimą ir niekada nepakilo pareigose. Vykdydamas ordino nurodymus jis rūpinosi vargšais. Buvo sakoma, kad jis visada buvo geros nuotaikos. Visi jo kūriniai, kurių buvo daugybė, lietė dieviškuosius dalykus ir atrodo, kad po to, kai jie buvo baigti, jis jų daugiau niekada nepalietė ir neretušavo – galbūt iš religinio įsitikinimo, kad jo piešiniai buvo įkvėpti Dievo, todėl turėtų išlaikyti savo originalią formą. Jis buvo pratęs sakyti, kad tas, kuris vaizduoja Kristaus gyvenimą, turi būti su Kristumi. Yra tvirtinama, kad jis niekada neimdavo į rankas teptuko prieš tai karštai nepasimeldęs ir verkdavo kiekvieną kartą, kai jam tekdavo tapyti Nukryžiuotąjį.

Fra Angelico mirė 1455 m., būdamas dominikonų vienuolyne Romoje. Jis buvo palaidotas Santa Maria sopra Minerva bažnyčioje, kurios lankytojai ir šiandien gali pagarbinti jo kapą.

Patarimas: peržiūrėdami galeriją mobiliajame įrenginyje, pereikite į viso ekrano režimą pasinaudodami mygtuku viršuje. Norėdami padidinti arba sumažinti vaizdą, du kartus bakstelėkite paveikslėlį ekrane.

  • 3-ios celės vidus. Fra Angelico, 1440-41 m.
  • Annalena altoriaus detalė. Fra Angelico, apie 1435 m.
  • Apipjaustymas. Fra Angelico, 1451-52 m.
  • Apreiškimas Mergelei Marijai. Fra Angelico, 1430-32 m.
  • Apreiškimas Mergelei Marijai. Fra Angelico, 1430 m.
  • Apreiškimas Mergelei Marijai. Fra Angelico, 1431-33 m.
  • Apreiškimas Mergelei Marijai. Fra Angelico, 1433-34 1 m.
  • Apreiškimas Mergelei Marijai. Fra Angelico, 1442-43 m.
  • Apreiškimas Mergelei Marijai (3-ia celė). Fra Angelico, 1440-42 m.
  • Apsilankymas. Fra Angelico, 1433-34 m.
  • Arkangelo Gabrieliaus Apreiškimas Mergelei Marijai. Fra Angelico, 1431-33 m.
  • Bosco ai Frati Altoriaus detalė. Fra Angelico, apie 1450 m.
  • Eucharistijos įsteigimas (35-a celė). Fra Angelico, 1441-42 m.
  • Ginčas sinedrione. Fra Angelico, 1447-49 m.
  • Išminčių pagarbinimas. Fra Angelico, apie 1445 m.
  • Išminčių pagarbinimas ir Skausmų Vyras (39-a celė). Fra Angelico, 1441-42 m.
  • Jėzaus paaukojimas šventykloje (10-a celė). Fra Angelico, 1440-42 m.
  • Koplyčios skliautas. Fra Angelico, 1447-49 2 m.
  • Koplyčios vakarinė siena. Fra Angelico, 1447-49 m.
  • Koplyčios vidus. Fra Angelico, 1447-49 m.
  • Kristaus apraudojimas (2-a celė). Fra Angelico, 1440-42 m.
  • Kristaus atsimainymas (6-a celė). Fra Angelico, 1440-42 m.
  • Kristaus gimimas (5-a celė). Fra Angelico, 1440-41 m.
  • Kristaus išjuokimas (7-a celė). Fra Angelico, 1440-42 m.
  • Kristaus laidojimas. Fra Angelico, 1438-40 m.
  • Kristaus paaukojimas šventykloje. Fra Angelico, 1433-34 m.
  • Kristaus prikalimas prie kryžiaus (36-a celė). Fra Angelico, 1441-42 m.
  • Kristaus prisikėlimas ir moterys prie kapo (8-a celė). Fra Angelico, 1440-42 m.
  • Kristus pragaruose (31-a celė). Fra Angelico, 1441-42 m.
  • Megelė su kūdikiu ir šventaisiais Dominyku bei Tomu Akviniečiu. Fra Angelico, apie 1445 m.
  • Mergelė su kūdikiu soste su dvylika angelų. Fra Angelico, apie 1430 m.
  • Mergelės karūnavimas (9-ia celė). Fra Angelico, 1440-42 m.
  • Mergelės palaidojimas ir jos sielos paėmimas į dangų. Fra Angelico, 1434-35 m.
  • Neliesk manęs (1-a celė). Fra Angelico, 1440-42 m.
  • Fra_Angelico_Nukryziavimas_ir_sventieji_1441-42
  • Fra_Angelico_Nukryziavimas_su_gedetojais_ir_sventaisiais_Dominyku_bei_Tomu_Akvinieciu_37-a_cele_1441-42
  • Fra_Angelico_Nukryziavimas_su_sv_Dominyku_17-a_cele_apie_1442
  • Nukryžiuotasis su Marija Magdalena ir šventuoju Dominyku (25-a celė). Fra Angelico, 1441-42 m.
  • Nukryžiuotasis su Mergele ir šventaisiais Kozmu, Jonu evangelistu ir Petru kankiniu (38-a celė). Fra Angelico, 1441-42 m.
  • Nukryžiuotasis su save plakančiu šventuoju Dominyku (20-a celė) apie. Fra Angelico, 1442 m.
  • Paskutinis teismas (altoriaus detalė). Fra Angelico, apie 1395-1455 m.
  • Perudžos altorius (dešinioji panelė). Fra Angelico, 1447-48 m.
  • Perudžos altorius (kairioji panelė). Fra Angelico, 1447-48 m.
  • Relikvijorinis tabernakulis. Fra Angelico, apie 1430 m.
  • San Marko vienuolyno vaizdas. Fra Angelico, 1436 m.
  • San Marko vienuolyno vaizdas. Fra Angelico, 1436 1 m.
  • Scenos iš šventųjų Laurencijaus ir Stepono gyvenimų. Fra Angelico, 1447-49 m.
  • Scenos nuo šiaurinės sienos. Fra Angelico, 1447-49 m.
  • Šiaurinių miegamųjų koridorius. Fra Angelico, 1440-41 m.
  • Šventas Dominykas adoruoja Nukryžiuotajį. Fra Angelico, 1441-42 m.
  • Šventas Dominykas adoruoja Nukryžiuotajį. Fra Angelico, 1441-42 1 m.
  • Šventasis Laurencijus dalija išmaldą. Fra Angelico, 1447-49 m.
  • Šventasis Petras įšventina Laurencijų į diakonus. Fra Angelico, 1447-49 m.
  • Šventasis Petras įšventina Steponą į diakonus. Fra Angelico, 1447-49 m.
  • Šventasis Steponas pamokslauja. Fra Angelico, 1447-49 m.
  • Šventieji Kozmas ir Damijonas deginami ant laužo. Fra Angelico, 1438-40 m.
  • Švento Petro kankinio altoriaus detalė. Fra Angelico, 1427-28 m.
  • Šventojo Pranciškaus apraudojimas. Fra Angelico, 1440s m.
  • Šventojo Stepono užmušimas akmenimis. Fra Angelico, 1447-49 m.
  • Šventos diskusijos. Fra Angelico, apie 1443 m.
  • Šventųjų Kozmo ir Damijono laidotuvės. Fra Angelico, 1438-40 m.
  • Šventųjų Kozmo ir Damijono nukirsdinimas. Fra Angelico, 1438-40 m.

Paremkite musu veikla

Prenumeruokite mūsų straipsnių savaitinį naujienlaiškį.

Kiti straipsniai, pažymėti

Įkeliamas komentaras Komentaras bus atnaujintas po 00:00.

Būkite pirmas pakomentavęs.

Rašyti komentarą...
arba komentuokite kaip svečias
Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.
Daugiau informacijos Sutinku Nesutinku