Šventieji

  • Elžbieta Vengrė – šventoji, labiau mylėjusi Dievą, o ne turtus

    Gyvendama dvasiniam gyvenimui nepalankioje dvaro atmosferoje, šv. Elžbieta surasdavo laiko maldai, įvairiems apsimarinimams ir gailestingumo darbams.

  • Iš šv. Benedikto gyvenimo (kovo 21 d.)

    Jeigu pasaulis yra paskendęs nedorybėse, reikia jo vengti, kad amžinai nežūtume.

  • Kantrioji šventoji Monika

    Šiandien, gegužės 4 dieną, tradiciniame kalendoriuje minima šv. Monika, šv. Augustino motina.

  • Laiškas kankiniams

    Dievas ne atsitiktinai leido tai pasaulyje, palaimintieji, bet kad mus paragintų arba sugėdintų, jei pabijotume kentėti už tiesą dėl išganymo, kai kiti to yra siekę iš tuštybės – savo pražūčiai.

  • Maksimilijonas Kolbė – šventasis, miręs, kad kitas gyventų

    Jo kalėjimo prižiūrėtojas pasakoja: „Kai atvėriau geležines duris, jis jau buvo miręs, bet man atrodė, kad jis tebėra gyvas. Jis sėdėjo atsirėmęs į sieną, jo veidas švytėjo nepaprasta šviesa. Akys buvo plačiai atmerktos ir žvelgė į vieną tašką. Visas jis buvo tarsi pagautas ekstazės. Aš niekuomet jo nepamiršiu”.

  • Matas Talbotas – nuo girtuoklio iki šventojo

    Mato Talboto gyvenimas – tai nepaprasta istorija apie degradavusį alkoholiką, pakeitusį savo gyvenimą ir tapusį šventuoju.

  • Rekomenduojame: R. Fechteris, „Raupsuotųjų kunigas: Tėvo Damijono de Veusterio istorija“

    Tai knyga, kuri mus moko būti geresniais žmonėmis, susipažįstant su dramatiška konkretaus šventojo gyvenimo istorija.

  • Šv. Bernadeta Subiru

    1858 metais, kai Bernadetai (Bernadette Subirous) buvo keturiolika, ir ji daug sykių buvo regėjusi Lurde Švenčiausiąją Mergelę, šventasis Arso ganytojas jau buvo įžengęs į paskutiniuosius savo gyvenimo metus. Tačiau tarp senolio ir mergaitės esama įstabios dvasinės giminystės.

  • Šv. Gema Galgani ir jos angelas sargas

    Iš dvasios vado pavedimu užrašytos autobiografijos, trumpo dvasinio dienoraščio ir laiškų mes sužinome, jog šventoji buvo ne vien Kryžiaus mistike, bet taip pat palaikė nepaprastai nuoširdžius ir bičiuliškus santykius su savo angelu sargu.

  • Šv. Ignotas Antiochietis

    Šv. Ignotas Antiochietis – viena ryškiausių pirmojo krikščionybės šimtmečio figūrų. Labai maža tikrų istorinių žinių apie jo (kaip, beje, ir apie apaštalų) gyvenimą. Tik gyvenimo pabaigoje akimirkai išniręs iš istorijos sutemų šv. Ignotas daugeliui ateities kartų paliko ryškų tvirto tikėjimo – iki džiaugsmingos kankinystės – pavyzdį, o savo pamokymais sutvirtino besikuriančių krikščionių bendruomenių pamatus.

  • Šv. Joana Arkietė – įrodymas, kad Dievas iš tikrųjų valdo istoriją

    „Jeigu Tu mums atsiųstum, jeigu Tu panorėtum atsiųsti vieną iš Tavo šventųjų... Ką nors naujo, anksčiau neregėto...“. Būtent taip ir atsitiko – Dievas atsiuntė Prancūzijai ir Bažnyčiai naują šventąją, nepanašią į jokią kitą.

  • Šv. Jonas Marija Vianėjus – „klausyklos kankinys”

    „...Kitą kartą Prancūzijoje, Liono apylinkėse, gyveno nedidukas tikintis valstietis, kuris nuo mažumės mėgo vienatvę ir mylėjo gerąjį Dievą. O kadangi Paryžiaus ponai, sukėlę revoliuciją, neleido liaudžiai melstis, berniukas su savo tėvais eidavo į svirną dalyvauti Liturgijoje. Dvasininkai tuomet slapstėsi, o jeigu juos sučiupdavo, jiems tikrų tikriausiai nukirsdavo galvą...“

  • Šv. Kamilius Lelietis

    Būdamas dvidešimt ketverių metų amžiaus (1574 metais), Kamilius Lelietis (Camillus de Lellis), gimęs Italijoje, Abrucio (Abruzzo) srityje, jau buvo žuvęs žmogus.

  • Šv. Klaudijus Kolombjeras – Švč. Jėzaus Širdies evangelistas

    1934 Šventaisiais Metais visa Lietuva iškilmingai pasiaukojo dieviškajai Išganytojo Širdžiai. Tai buvo I Tautinio Eucharistinio Kongreso metu, liepos 1 dieną Kaune. Nuo šios reikšmingos šventės mūsų tėvynė tapo tikra Jėzaus Širdies žeme. Šis pasiaukojimas uždeda ir mums pareigą rimčiau pažinti savo naująjį Valdovą ir jam parodyti daugiau meilės bei ištikimybės.

  • Šv. Kotryna Sienietė – tarsi įsikūnijusi Bažnyčia

    Kotryna tapo legenda, kuri apaugo pasakojimais apie jos vaikystėje ir jaunystėje buvusius stebuklus. Apie kai kuriuos iš jų pasakojo pati Kotryna, apie kitus – jos nuodėmklausys ir nesuskaičiuojami jos talentų gerbėjai, nuolat ją supę ir žavėjęsi brandžiu jos šventumu.

  • Šv. Kryžiaus Jonas – mistikos mokytojas

    1542 metais, likus ketveriems metams iki Liuterio mirties ir trejiems – iki Tridento Susirinkimo, mažame Kastilijos kaimelyje Fontiverose gimė Jonas Jėpes (Yepes), kurio gyvenimas ir veikla tapo tarsi gyvas atsakas (ne vienintelis, bet, aišku, vienas iš ryžtingiausių bei giliausių), kurį Dievas teikėsi duoti to neramaus meto, XVI amžiaus antros pusės, žmonėms.

  • Šv. Marija Goreti ir jos žudikas Aleksandras Serenelis

    Prie altoriaus tvorelės, vienas šalia kito ji ir tas, kuris nužudė jos dukterį, pakėlė praviras burnas kad dalyvautų Jėzaus Kūne ir Kraujyje. Šventoji Komunija taikoje su Dievu ir vienas su kitu.

  • Šv. Petras ir Paulius

    Vienas jų skiriamas Bažnyčios galva ir Jėzaus Kristaus įpėdiniu žemėje, kitas siunčiamas į pasaulį skelbti Kristaus vardą ir platinti Jo garbę.

  • Šv. Petras Veronietis

    Balandžio 29 dieną minimas šv. Petras Veronietis, XIII amžiaus dominikonas kunigas, uolus pamokslininkas, inkvizitorius ir kankinys.

  • Šv. Polikarpo kankinystė

    Tada prokonsulas tarė „Turiu laukinių žvėrių. Jei neatsiversi, atiduosiu tave jiems.“ Šitas atsiliepė: „Šauk juos! Mums nevalia iš geresnių vartytis į blogesnius; atvirkščiai: gražu iš blogio pakilti į teisingumą“.

Naudojant slapukus Jūsų naršymas tinklapyje bus patogesnis. Paspausdami „Sutinku“ Jūs leisite naudoti tinklapio slapukus Jūsų naršyklėje.
Daugiau informacijos Sutinku Nesutinku