Malda

Malda gali būti vidinė ir išorinė. Vidinė ‒ kai atliekama vien mintyse, sielos viduje. Išorinė ‒ kai išreiškiama žodžiais, kūno laikysena, apeigomis.

Malda yra dvasinio ir religinio gyvenimo centras, svarbiausia tikinčiojo pareiga. Tai kelias į išganymą.

Maldą mes dažnai vienpusiškai suvokiame kaip vien prašymą ir dėkojimą, ir pamirštame, jog svarbiausias maldos aktas yra garbinimas. Jeigu mums nieko netrūksta, manome, kad nereikia varginti Dievo, ir nebesimeldžiame.

Jei prašysime savo Dangiškojo Tėvo ko nors, kas galėtų pakenkti mums, o ypač mūsų išganymui, Jis neišgirs mūsų maldos. Tad mūsų maldos objektas turi būti teisėtas ir palankus mūsų dvasinei gerovei.

Motinos turi mokyti vaikučius melstis, kad jie pamėgtų maldą ir paskiau tinkamai melstųsi.

Penki trumpi, aiškūs ir konkretūs žingsniai, kuriuos galime žengti, norėdami patobulinti savo maldos gyvenimą, augti šventume ir būti šventumo šaltiniu daugeliui kitų žmonių.

Yra svarbi tiesa, kurios nežino tūkstančiai žmonių; arba, jei jie tai žino, retai tai apmąsto ir gauna mažai vaisių. Vis dėlto šios tiesos pažinimas yra beveik toks pat būtinas visiems, atėjusiems į protą, kaip ir Trejybės bei Įsikūnijimo paslapčių pažinimas.

Antgamtinė meilė mūsų laikinajame gyvenime įgyja dvi pagrindines formas, būtent tikrąją meilę, tai yra sąmoningą meilę, ir įprastinę meilę, tai yra nesąmoningą meilę, arba veikiau – paslėptą meilę.

Moksleivius, studentus ir mokytojus kviečiame melstis žemiau pateiktomis maldomis, prašant Dievo pagalbos tinkamai atlikti savo pareigas.

Nenuostabu, kad, neišplaukdamos iš gilaus pasitikėjimo Dievo galia, maldos neduoda laukiamų rezultatų.

Mažylių šurmulys, prasta vyresnėlių nuotaika, tėvų nuovargis... Šeimos malda kartais panaši į kliūčių ruožą. Kaip galėtumėte ramiai ir tvarkingai melstis su savo vaikais?

Kultūros revoliucionieriai taikosi į ganytoją, nes nori prieiti prie avių.