Svarbiausia, kad nepamirštume pasiimti Kristų į savo gyvenimo valtį.

Šio sekmadienio Mišių kolekta mums primena būtinybę melsti Viešpatį, kad suteiktų mūsų laikams taiką bei ramybę, idant nevarginami išorinių suspaudimų, galėtume Jį garbinti. Šis prašymas ypatingai turi kilti iš mūsų širdžių dabar, kuomet išgyvename didžiulius neramumus mūsų pašonėje. Melskime, kad Visagalis pasigailėtų mūsų ir atitrauktų karo rykštę.

Dievas nori, kad mes melsdamiesi prašytume ne todėl lyg Jis nežinotų mūsų troškimų, bet tam, kad išmokytų mus trokšti to, ko Jis mums nori.

Mūsų liberaliai mąstantys politikai ir žiniasklaida ištikimai tarnauja marksistų pagimdytoms idėjoms ir kovos prieš krikščionišką šeimą taktikai. Tik prisiminkime, kaip stengiamasi Seime priimti partnerystės įstatymą, ratifikuoti Stambulo konvenciją, ir kaip bandoma prigimtinei šeimai prilyginti drauge gyvenančių seksualinių mažumų sąjungas.

Brangūs tikintieji, praeitą ketvirtadienį šventėme nuostabią Švenčiausiojo Kristaus Kūno šventę. Kaip žinote, ši šventė yra nepaprastai graži, svarbi ir iškilminga.

Aš matau ir sakau, kad dora Lietuvoje smunka ir kad iš to yra kilęs pavojus mūsų valstybei, tautai, kultūrai ir tikėjimui.

Šiandien Kristui uždaromos durys. Šiandien Kristus ir Jo meilės mokslas išstumiami iš pasaulio ir visuomenės. Dėl to pasaulis ir visuomenė pasmerkia save nyksmui, o gal net bjauriam puvimui ir žlugimui, kaip sako Šalkauskis.

Popiežius yra neklystantis, kai ex cathedra moko tikėjimo ir dorovės klausimais. Bet tai nereiškia, kad popiežius negali klysti ar kad popiežius negali nusidėti.

Kai kurias tiesas žmogaus protas gali patirti visai be abejonės. – Yra tiesų, kurias žmogus taip stipriai žino, jog negali jomis abejoti. Aš esu. Tai yra tiesa ir aš ja negaliu abejoti. Nė vienas kitas žmogus negali abejoti, kad jis yra.

Nelaukta mirtis nėra joks nepaprastas įvykis: tai yra kasdieninis reiškinys.

Neatsilyginkite piktu už pikta ar keiksmu už keiksmą, bet, priešingai, laiminkite, nes ir patys esate pašaukti paveldėti palaiminimo. Kas trokšta mylėti gyvenimą ir matyti gerų dienų, tepažaboja liežuvį nuo pikto ir lūpas nuo klastingų kalbų. Tegu jis bėga nuo pikto ir daro gera, teieško ramybės ir tesiveja ją!“

Be tinkamo tikybinio ir dorovinio lavinimo, - kaip išmintingai yra įspėjęs Leonas XIII, - „nesveika bus kiekviena sielų kultūra“.

EpistolėjeTautų Mokytojas bei Tiesos Trimitas mus padrąsina susidūrus su savo menkumu ir netinkamumu.

Nežinia, ko žmogus galėtų daugiau trokšti, kaip ramybės ir dvasinės giedros. Kiekvienas ilgisi palaimintos būsenos, kur išsibaigia audros ir nerimo srovės, kur žmonės virsta angelais, gyvenimas — rojumi, kryžiai — švyturiais.

Dekalogas yra ne kas kita, o trumpais ir aiškiais žodžiais pasakyti tie žmogaus prigimties reikalavimai, be kurių žmonių bendruomenė negali darniai gyventi.