Kaipgi taip neseniai iškilęs ir vien mažumai aktualus reikalavimas sugebėjo ne tik itin greitai tapti mūsų šalių įstatymų leidėjų rūpesčiu, bet ir veiksmingai įbauginti bei diskredituoti kiekvieną priešininką ar abejojantį taip sėkmingai, kaip vargu ar esame regėję per visą žmogaus teisių judėjimo istoriją?

Jei prašysime savo Dangiškojo Tėvo ko nors, kas galėtų pakenkti mums, o ypač mūsų išganymui, Jis neišgirs mūsų maldos. Tad mūsų maldos objektas turi būti teisėtas ir palankus mūsų dvasinei gerovei.

Idėjų srityje liberalizmas yra absoliuti klaida, o veiksmų srityje – absoliuti netvarka. Abiem atžvilgiais jis yra ex genere suo [iš savo esmės] labai sunki, mirtina nuodėmė.

Visi to meto eretikai moko to paties. Melanchtonas, Brenzas, Illyricus, Chemnitzas, Jonas Kalvinas, Petras kankinys ir Theodore'as Beza kartu su kitais neigia, kad Eucharistija galėtų būti arba turėtų būti aukojama Dievui.

Ar tiki, kad tau asmeniškai skirti Viešpaties žodžiai imk savo kryžių? Jei tiki, tai paimsi. Nesakyk per sunku.

„Ar nematei žemėje didelio stebuklo, į kurį su pasigėrėjimu žiūri visas dangus?“ – sako Viešpats šėtonui. „Ar nematei mano tarno Jobo, kuris kenčia dėl manęs?“

Vienas gyvenimas, kad ir koks trumpas būtų, gali būti labai svarbus; tai taip aiškiai įrodė šios neįtikėtinos moters istorija.

Spalio pradžioje Lietuvos skaitytojus pasiekė garsiosios kun. Félix Sardà y Salvany knygos „Liberalizmas yra nuodėmė“ lietuviškas vertimas.

Atitemptas prie kryžiaus, Jėzus, tikras kančios paveikslas, pats ant jo atsisėdo. Nieko nelaukę, budeliai parbloškė jį ant nugaros, čiupo jo dešinę ranką, pritraukė ją prie dešiniajame skersinyje išgręžtos skylės ir tvirtai pririšo.

Pal. Onos Kotrynos Emerich regėjimai apie mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus suėmimą.

Mačiau, kaip visi šie nesuskaičiuojami žmonių nedėkingumo ir piktnaudžiavimo karčia mano dangiškojo Sužadėtinio mirtimi paveikslai čia keisdamiesi, čia skausmingai pasikartodami slinko pro nuliūdusią Jėzaus sielą.

Tvirtą pamaldumą Švenčiausiajai Mergelei mes steigiame tik dėl tobulesnio pamaldumo Jėzui Kristui.

Dauguma anglų, būdami vis dar politiškai laisvi, pamažu prarado ekonominę laisvę ir taip pateko į blogesnę padėtį nei kada nors Europos istorijoje laisvi piliečiai buvo atsidūrę.

Bendrai turime apie mūsų šių dienų visuomenę pasakyti: Jėzus jai neviešpatauja.

Didysis Marijos apaštalas šv. Liudvikas Grinjonas de Monforas aprašo klaidingąjį bei tikrąjį pamaldumą Švč. Mergelei Marijai.

Jei kiekvienas praėjęs amžius turėjo savo „degančius“ klausimus, juos neabejotinai turi turėti ir šiandieninis amžius. Negali būti kitaip. Ir vienas iš jų, klausimų klausimas, iki baltumo įkaitęs klausimas, kurį vien palietus į visas puses pasipila kibirkštys, yra būtent liberalizmo klausimas.

Jo kalėjimo prižiūrėtojas pasakoja: „Kai atvėriau geležines duris, jis jau buvo miręs, bet man atrodė, kad jis tebėra gyvas. Jis sėdėjo atsirėmęs į sieną, jo veidas švytėjo nepaprasta šviesa. Akys buvo plačiai atmerktos ir žvelgė į vieną tašką. Visas jis buvo tarsi pagautas ekstazės. Aš niekuomet jo nepamiršiu”.

Yra svarbi tiesa, kurios nežino tūkstančiai žmonių; arba, jei jie tai žino, retai tai apmąsto ir gauna mažai vaisių. Vis dėlto šios tiesos pažinimas yra beveik toks pat būtinas visiems, atėjusiems į protą, kaip ir Trejybės bei Įsikūnijimo paslapčių pažinimas.

Žymaus vokiečių dogmatiko Bernhardo Bartmanno (1860-1938) tekstas apie Švč. Mergelės Marijos pavyzdį skirtingiems krikščionių luomams.

Naujieji amžiai, ypač XIX a., pasižymi nuolatinėmis revoliucijomis. Liuterio sukelta bažnytinė revoliucija praskynė takus valstybinėms ir socialinėms revoliucijoms, kurios jau yra pastarųjų laikų apraiškos.